Apie onkologines ligas kitaip – atvirai, be baimės ir nuosprendžio (3)

Publikuota: 2019-09-12 Kategorija: Sveikata
Apie onkologines ligas kitaip – atvirai, be baimės ir nuosprendžio
L. Dūdaitė-Kralikienė / Danguolė Kondratenkienė (kairėje)POLA projektų vadovei Jolita Vyšniauskienei ir ilgamečiam organizacijos viceprezidentui Gediminui Žižiui įtekė rokiškėniškų obuolių krepšį.

Į susitikimą su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovais susirinkusi pilna savivaldybės salė rokiškėnų, paklausti, kas iš jų artimame rate susidūrė su vėžiniais susirgimais, vieningai pakėlė rankas. Taip, šios ligos, neretai vadinamos civilizacijos ženklu, žinomos ir suprantamos kiekvienam. Laimė, kasmet milžiniškais žingsniais į pažangą žengiančio medicinos mokslo, ankstyvos diagnostikos, modernių gydymo metodų dėka diagnozė „vėžys“ jau nebeskamba kaip nuosprendis. Ir to gyvas liudijimas – POLA svečiai. „Ligą pirmiausia reikia įveikti savo galvoje“, – sakė Všį „Sveikim kartu“ direktorius Virginijus Šaulys, kuris džiaugėsi vos prieš kelis mėnesius atlikta kepenų operacija. Atrodo, kuo gi čia džiaugtis? Tačiau kai prieš šešerius metus jis išgirdo diagnozę kasos vėžys su metastaze kepenyse, verdiktas buvo „neoperuotinas“. Ir jo gyvenimo trukmę gydytojai skaičiavo mėnesiais…

Kalbėjo su rajono vadovais

POLA misija – pagerinti onkologinių ligonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Organizacijos tikslas – kad vėžio diagnozę išgirstų kuo mažiau žmonių, o su ja susidūrę pacientai gautų ir efektyvų medicininį gydymą, ir  jiems reikalingą informaciją, socialinę, teisinę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.

Jau dabar asociacija vienija daugiau kaip 12 tūkst. onkologinių pacientų bendruomenę visoje Lietuvoje. Ir jos gretas papildė pora dešimčių rokiškėnų, POLA atstovų susitikime su visuomene užpildę šios organizacijos anketas ir gavę korteles.

POLA kortelė – tai ne tik narystės organizacijoje liudijimas. Tai ir galimybė naudotis jos partnerių – visuomeninių įstaigų ir institucijų, verslo įmonių teikiamomis nuolaidomis.

Būtent pasitarti, kokios tos nuolaidos galėtų būti teikiamos Rokiškyje, organizacijos ilgametis viceprezidentas Gediminas Žižys, projektų vadovė Jolita Vyšniauskienė bei jau minėtasis V. Šaulys diskutavo su rajono savivaldybės vadovais pas merą Ramūną Godeliauską. Labiausiai juos domino galimybės sudaryti palankesnes sąlygas onkologiniams ligoniams ar šią ligą įveikusiems žmonėms lankytis baseine, gauti nuolaidų įvairiems spektakliams, koncertams.

Įdomu tai, kad rajono vadovai rodė daug dėmesio POLA atstovų vizitui. Į jų susitikimą su rajono visuomene atėjo ir rajono vicemeras Tadas Barauskas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Rancevas, mero patarėjas Vytautas Saulis, mediciną, socialinę rūpybą, gyventojų sveikatinimą kuruojančių rajono savivaldybės skyrių bei įstaigų atstovai.

Kodėl svarbu „eiti į žmones“?


POLA kortelės galimybes rajono visuomenei pristačiusi organizacijos projektų vadovė J. Vyšniauskienė ir kiti svečiai atviri: vėžį pirmiausia reikia įveikti galvoje. Stresas, neigiamas nusiteikimas, vienatvė su  savo liga ir mintimis – tiesioginis kelias į penktąją onkologinės ligos stadiją: kai jau niekas neberūpi ir niekas nebeskauda...

Norint priešintis ligai, reikia pozityvių minčių, geros nuotaikos, tikėjimo savimi ir aplinkiniais, bendravimo, palaikymo. Kiekvienas, susidūręs su onkologine liga žino, kad jo gyvenimas keičiasi. Keičiasi ir galimybės dirbti, uždirbti. Keičiasi finansinė situacija. Todėl ir POLA nariams teikiamos nuolaidos tampa labai svarbios ir materialine prasme: žmonėms suteikiama daugiau galimybių eiti į visuomenę, bendrauti, semtis pozityvių įspūdžių, išlikti veikliems, energingiems. Svarbi ir nematerialioji šio reiškinio pusė: suteikdama daugiau galimybių onkologiniams pacientams, visuomenė solidarizuojasi su jais, rodo, kad šie žmonės jai svarbūs ir reikalingi.

Todėl ir kalbėdama apie POLA kortelę, J. Vyšniauskienė džiaugėsi tais pozityviais dalykais, kurie skatina žmones priešintis savo ligai. Pavyzdžiui, viena savivaldybė suteikė gana daug nemokamų valandų baseine. Žinoma, ne piko metu, o tada, kai jame mažiau žmonių. Bet namuose dienas leidžiančiam žmogui ir tos rytinės valandos sveikatingumo, sporto, bendravimo, ne tik atneša daug džiaugsmo ir įspūdžių, bet ir gerina savijautą, pagal galimybes leidžia imtis malonios fizinės veiklos.

Ne mažiau džiaugsmo suteikia ir dovanoti bilietai, kvietimai į koncertus, spektaklius. Tai proga ne tik likti kultūrinio gyvenimo sūkuryje, bet ir bendrauti tarpusavyje.

Kaip svarbus bendravimas ir veikla, parodė ir POLA atstovus į Rokiškį pakvietusios Danguolės Kondratenkienės klausimas, ar yra norinčiųjų steigti onkologinėmis ligomis sergančiųjų ar jas įveikusių rokiškėnų asociaciją. Pakilo rankų miškas. Su šiuo klausimu buvo susijęs ir J. Vyšniauskienės klausimas: kiek yra nedirbančių onkologines ligas įveikusių žmonių. Vėlgi pakilo nemažai rankų. Į klausimą, kas norėtų grįžti į darbinę veiklą, teigiamai atsakė beveik visi. „Taigi, kol ieškote darbo, galite puikiai ir naudingai praleisti laiką savanoriaudami: padėdami burti asociaciją“, – sakė J. Vyšniauskienė.

Apie vėžį galvoje

Všį „Sveikim kartu“ direktorius V. Šaulys dalijosi šešerių metų asmenine sveikimo patirtimi ir įžvalgomis. Kad nekiltų manipuliacijų, jis iš karto pakvietė susitarti dėl dviejų nediskutuotinų dalykų. Pirmasis – kiekvieno liga ir sveikimo kelias yra individualus, antrasis – besąlygiškai pasitikėti medicina ir gydančiuoju gydytoju.  Pasak pašnekovo, svarbu įsisavinti dvi taisykles: su vėžiu pirmiausia reikia kovoti galvoje ir kad gyvenimas jau niekada nebus toks, koks buvęs. „Aš iki šiol prisimenu mamos keptų bulvinių blynų kvapą ir skonį. Bet jie – jau tik prisiminimas“, – pokyčius iliustravo pašnekovas.

Apie save jis kalbėjo paprastai: ligos diagnozę išgirdo 2013-aisiais. Didelių ženklų nebuvo. Tik krito svoris. „Pirmoji tą pastebėjo mano mama. Aš net apsidžiaugiau 10 kg numetęs. Tiesa, žaidžiau tenisą. Atminkite: jei nesilaikote dietų, svorio kritimas yra vienas rimčiausių ženklų apie galimą onkologinę ligą. Neignoruokite jo“, – pasakojo V. Šaulys.

Diagnozė buvo negailestinga: organizme pasislėpusi liga atliko savo juodą darbą: kasoje ir kepenyse išsivystę augliai buvo neoperuotini.  Gydytojams beliko vienas gydymo metodas – chemoterapija.

V. Šaulys atviras: pasitikėkite savo gydytoju. Jei nerandate ryšio su juo, ieškokite. „Aš visuomet ieškau platesnės informacijos apie gydytoją: kurį universitetą baigė, kokia jo patirtis, kokiose konferencijose dalyvavo, kiek mokslinių darbų parašė. Klausiu apie jį draugų, kitų pacientų“, – apie įdirbį pasakojo jis. Jei nesutampa charakteriai, požiūriai, keiskite ne tik gydytoją, gal net ir gydymo įstaigą. Bet raskite tuos, su kuriais užmegsite visiško pasitikėjimo ryšį. Pašnekovas pasakojo, kiek pastangų jis įdėjo, kad su viena gydytoja imtų suprasti vienas kitą. „Na nesisekė mums rasti bendrą kalbą. Niekaip. Pradėjau galvoti, ką daryti. Pažiūrėjau jos paskyrą socialiniame tinkle. Atkreipiau dėmesį, kad joje – daug žirgų nuotraukų. Na ką, nusipirkau užrašų knygelę, kurios viršelyje – graži žirgų nuotrauka. Kai atėjo laikas užduoti savo klausimus, atsiverčiau ją. Ir supratau, kad gydytoja ją pastebėjo. Kontaktas užsimezgė“, – patirtimi dalinosi V. Šaulys.

Tačiau gydymo sėkmė – ne tik besąlygiškas pasitikėjimas gydytoju, ne tik jo patarimų besąlygiškas vykdymas. Tai ir supratimas, kad gyvenimas niekada nebus toks, koks buvo iki diagnozės. „Pažinojau daug žmonių, kurie manė, kad sėkmingai įveikė ligą. Ir manė, kad gali grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, grįžti atgal į verslą, nesilaikyti rekomendacijų, nežiūrėti mitybos. Rezultatas – vėžys grįždavo“, – sakė V. Šaulys. Jis akcentavo: žmogus turi visam gyvenimui pakeisti savo mąstymą. Kad jis nebegalės daryti daugelio sau įprastų dalykų. Susitaikyti su tuo.

Kodėl? V. Šaulys vardijo ištisą kompleksą priemonių, kurios padėjo priešintis ligai. Pirmiausia, mityba. Vėžinės ląstelės – didelės gliukozės mėgėjos. Tą rodo naujausi moksliniai tyrimai. Vadinasi, reikia neduoti joms maisto: atsisakyti cukraus, baltų miltų, krakmolingų ir kitų aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų. Štai todėl ir mamos kepti bulviniai blynai liko prisiminimu… Pašnekovas pateikė daug rekomendacijų, kaip skaninti maistą, su kuo valgyti košes, kad jos duotų maksimalią naudą.

Kita priemonė – poilsis. V. Šaulys akcentavo poilsio svarbą. Mat organizmui pats naudingiausias miegas – 22-2 val. Todėl svarbu susitvarkyti darbo ir poilsio režimą.

Kaip ir daugeliui autoimuninių ligų, onkologiniams susirgimams katalizatoriumi yra ilgalaikis stresas. Štai ir atsakymas, kodėl savimi ir sėkme patikėjusiems į verslą grįžusiems žmonėms po kurio laiko grįždavo ir liga. V. Šaulys pabrėžė pozityvaus nusiteikimo, bendravimo, fizinio aktyvumo naudą.

Kitas svarbus patarimas – neužsiimti savigyda, kokia didelė bebūtų pagunda. „Štai ateina pacientas, kuriam taikoma chemoterapija. Ir ji neveikia. Gydytojas stebisi: visiems kitiems šis gydymo algoritmas sėkmingai veikia, o va šitam vienam pacientui – ne. O pasirodo, kad jis kokios poniabudės užpilą vartoja. Kai kurie vaistingieji augalai blokuoja tam tikrus vaistus. Todėl prieš dėdami kažką tokio į burną, paklauskite savo gydytojo“, – patarė V. Šaulys.

Operacija – kaip pasiekimas

V. Šaulys džiaugėsi tuo, kad pastaruoju metu jam buvo atliktos kelios operacijos. Atrodo, paradoksalu tuo džiaugtis. Tačiau ant Amžinybės ribos balansavusiam žmogui tai milžiniški pasiekimai. Asmeninės pastangos, besąlygiškas pasitikėjimas medikais lėmė, kad kovoje su liga buvo pasiektas toks progresas, jog gydytojai dabar jau gali taikyti įvairesnes gydymo metodikas, jas kombinuoti. V. Šaulys sakė, kad jau buvo atlikta kasos operacija, o vos prieš keturis mėnesius jam buvo pašalinta nemaža dalis kepenų. „Kepenys – unikalus žmogaus organas. Užtenka vos trečdalio įprastinio kepenų dydžio, kad žmogus galėtų išgyventi. Ir šis organas atsistato. O mano uždavinys – padėti jam tą padaryti“, – sakė V. Šaulys.

 

 

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video