Globėjų savaitė Rokiškyje: galimybė iš arčiau susipažinti su globėjais bei pažinti dalelę jų kasdienybės (foto+video) (2)

Publikuota: 2020-07-08 Kategorija: Renginiai
Globėjų savaitė Rokiškyje: galimybė iš arčiau susipažinti su globėjais bei pažinti dalelę jų kasdienybės (foto+video)
Rokiškio Sirena archyvo nuotr. / Akimirka iš globėjų savaitės šventės Rokiškio kultūros centro aikštėje

Globėjo misija – sudėtinga. Atsivesti į savo namus, įsileisti į savo širdį mažą, dažnai jau sužeistą, žmogų... Rūpintis, mylėti ir mokyti mylėti. Matant už nugaros kreivus žvilgsnius, skaitant anonimų parašytus komentarus, kokie turtai globėjams byra iš valstybės kišenių. O dažniausiai tas vienintelis turtas – tai pagaliau globotinio veiduke atsiradusi šypsena, kelios valandos ramaus naktinio miego be košmarų...

Koncertas – smagus ir įtraukiantis

Rokiškio socialinės paramos centro su partneriais rengiama Globėjų savaitė buvo puiki proga po karantino susitikti šeimoms, globojančioms vaikus. Kartu pasidžiaugti, pabendrauti, pažaisti. Rajono visuomenei – tai galimybė iš arčiau susipažinti su globėjais, pamatyti, pažinti dalelę jų kasdienybės, galbūt ir patiems pabandyti prisijungti prie žmonių, globojančių tuos mažuosius, kurių vietą tėvų širdyse ir namuose, laikinai ar visam laikui, užėmė priklausomybės, problemos...  

„Žiūrėkite, kaip tos mergaitės pražydo. Ir kiekviena diena vis gražėja, skleidžiasi“, – VTAS patarėja Rokiškio rajone Gitana Černiauskienė. Ji pažįsta kiekvieną šeimą, žino, į kokias bėdas buvo patekę vaikai, tad nenuostabu, kad ji džiaugiasi pažanga: nerūpestingu bendravimu, mielais vaikiškais pokštais.

O mažiesiems: ir globotiniams, ir rokiškėnų į šventę atvestiems savo šeimų mažyliams, rūpesčiai nė motais. Mat smagų koncertą dovanojo jaunieji Rudolfo Lymano muzikos mokyklos auklėtiniai, Obelių gimnazistai. O kur dar spalvotas batutas, bendravimas su policijos pareigūnu Amsiumi. Kuris nė kiek nepyksta, netgi patemptas už uodegos. Ir net ten, kur „vaikų teisės“, kuriomis suaugusieji taip dažnai gąsdinasi, buvo smagu: galima buvo nuspalvinti knygelių apie gyvūnėlius ar ugniagesius paveikslėlius, pažaisti įdomių žaidimų ir paragauti saldainių. Čia pat galima pašokti Zumbos ritmu. O po energingo šokio atsigaivinti bandelėmis ar šventės rėmėjų sūreliais.

Šventės ryškiausia dalis, be abejo, buvo penktadienio koncertas. Tačiau ir šeštadienį, ir sekmadienį dar vyko Globėjų savaitės renginiai: buvo susitikimai Krašto muziejuje, už globėjus ir globotinius aukotos šv. Mišios Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.

Apie tai, ko reikia globėjams

Kol vaikai mėgavosi karstynėmis po batutą, „Rokiškio Sirena“ pakalbino dviejų rajone žinomų globėjų šeimų atstovus. Kol nuo žaidžiančių trijų mergaičių akių nenuleido jos vyras Saulius, juodupėnė Vita Urbietienė galėjo truputį šnektelti apie globėjų rūpesčius. Netrukus prie jų prisijungė ir Lukštuose įsikūrusios „Katalėjos“ šeimynos mama Jekaterina Sulejeva.

Abi mamos atviros: valstybė palikusi daug spragų teisiniuose dalykuose, iki galo nesutvarkyti, pavyzdžiui, globėjams skaičiuojamo darbo stažo niuansai. Kita bėda – kur palikti mažuosius, kai globėjai atvyksta tvarkyti reikalų į valstybines įstaigas, pavyzdžiui, rajono savivaldybę. Arba rengiamų mokymų metu. Juk laukti koridoriuose, sėdėti kabinetuose ir klausyti, ką globėjai kalba su dėdėmis ir tetomis, mažiesiems iš tiesų nelabai įdomu. Tad būtų malonu, jei rajono savivaldybėje atsirastų vietos žaidimų kambariui ir vaikus prižiūrinčiam asmeniui. „Ši paslauga aktuali ne tik globėjams. Juk daug šeimų, kuriose dirbantys tėvai, neturi kam palikti vaikų, eidamos tvarkyti reikalų. O žaidimų kambaryje vaikams būtų smagu ir saugu, tėvai, nesibaimindami, kad vaikas ką nors iškrės, ramiau ir greičiau susitvarkytų reikalus“, – sakė J. Sulejeva. Ji ir V. Urbietienė sako, kad ir pačios su savo mažyliais rastų laiko pasavanoriauti tokiame kambaryje.

Ne visada matomi...

Globėjai neslepia: jie ne visuomet matomi, ne visuomet suprantami. „Štai, tarkime, probleminė šeima: jai visos valstybės paslaugos. Aplink ratu šoka socialiniai darbuotojai, žiūrėdami, kad nieko nepritrūktų, kad niekas nenutiktų. Aprūpinti viskuo: nuo malkų šildymui iki vaikų drabužėlių. Kuo tai šeimai bereikia rūpintis, jei viskas paduodama tarsi ant lėkštutės?“ – mandagiai sakė ji. Tada ir valstybės duodami dribsniai, ir kruopos, ir sausainiai atrodo nebeskanūs... O globėjai viskuo turi rūpintis patys.

Globėjai nedejuoja ir nesiskundžia. Tiesiog atvirai sako, kad retas supranta, ką reiškia globoti. Išmokyti tvarkingai valgyti normalų maistą: sriubą, mėsą, košes, o ne guminukus ir limonadą. J. Sulejeva neslėpė: nemažai vaikų iš savo šeimų į globėjų namus atsineša pasibaisėtinus mitybos įpročius: nepratę prie namuose ruošto, sveiko maisto, gyvi tik saldumynais. Tada iš pradžių kai kuriems vaikams ir daugeliui šeimų įprasta popietė su šašlykais atrodo pasakiška puota... S. Urbutis priduria: ne kiekvienas įsivaizduoja, ką reiškia iškyloje vienu metu prie vandens telkinio nenuleisti akių nuo kelių vaikų iškart... Ką reiškia atpratinti vaiką, pavyzdžiui, keiktis. „Man kai kurių šeimų tėvai sako, kad atpratinti vaiką keiktis neįmanoma, jie esą tiesiog taip kalba. Iš tiesų mano akivaizdoje vaikai nesikeikia“, – sako jis. Ir paslapties čia nėra: tiesiog reikia savo aplinkoje netoleruoti keiksmažodžių. Šie niuansai – tik vieni iš daugelio, su kuriais susiduria globojamų mažylių tėvai.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video