Vargonų festivalio baigiamieji koncertai (0)

Publikuota: 2020-09-23 Kategorija: Renginių anonsai
Vargonų festivalio baigiamieji koncertai
Rokiškio Sirena nuotr. / Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Rugsėjo 27 d. 15 val.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Šiaulių valstybinis choras POLIFONIJA

Sakralinis opusas VILTIES MIŠIOS

Zita BRUŽAITĖ / kompozitorė

Linas BALANDIS / dirigentas

Povilas VANŽODIS / dirigentas

Andrius BARTULIS / vargonai

Arkadijus GOTESMANAS / perkusija

Petras VYŠNIAUSKAS / saksofonas

Vita BUTVILIENĖ / skaitovė

„Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo, amžiaus, išsilavinimo, šiandien labiausiai reikia vilties, todėl šiuo kūriniu kviečiu melstis, kad Aukščiausias visiems mums suteiktų Viltį"- tokia mintimi kompozitorė Zita Bružaitė nori mus įvesti į naujausią savo kūrinį.

Kompozitorės kūrinį ir jo pavadinimą „Vilties mišios" inspiravo Vidmantės Jasukaitytės eilėraščių rinktinės „Ambra" (2014 m.) eilutės, prisodrintos asmeninių išgyvenimų, nepagydomos ligos, netekties ir atsisveikinimo natų, kurios ir tapo būsimo mišių ciklo atodanga ir šaukiniu:

„Tylioji motina, viltie,

Glaudi visus prie išmaitinančios krūtinės – leiski

Apsvaigus užsimiršti, kur veda, kur einu,

Kas paaukos,

Tylioji motina viltie..."

Mišių, skirtų Vidmantei Jasukaitytei atminti, idėjos autoriai yra kino režisierė Dali Rust ir Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas kun. Zenonas Degutis, paraginę kompozitorę sukurti sakralinį kūrinį. Kuriant naują muzikinę kompoziciją, greta asmeninės poetės būties, sudėtingų gyvenimo vingių ir išbandymų, kompozitorė prisipažįsta, kad vis dažniau savęs klausianti: „ko mums šiandien trūksta, kai regis kiekvieną dieną lydi visa ko gausa – daiktų, gardaus maisto, pramogų, įspūdingų kelionių akimirkų? Ar jaučiamės laimingesni, labiau mylimi, saugesni? Ar nėra taip, kad vilties siekiamybė šiandien pranoksta visas kitas, kai skubančių žmonių apsuptyje jaučiamės vieniši, kai turime viską, bet esame pametę tikėjimą ir praradę viltį pasveikti, pakilti, pabusti?" Todėl kuriant šią sakralinę kompoziciją įsijausta ne tik į vieno konkretaus žmogaus gyvenimą ir veiklą. Joje liečiami egzistenciniai horizontai, keliamų klausimų turiniu universalūs ir artimi mums visiems.

Po pastarųjų didelių Zitos Bružaitės sakralinių opusų – rekolekcijų „Fides nostra" (2018 m.), anksčiau sukurtos kantorijos „Lumen fidei" (2013 m.) ir Requiem (2015 m.), kompozitorė teigia, kad jau norėta pailsinti mintis, tačiau nematoma ranka vis atvedanti prie tikėjimą stiprinančių temų, kurioms, atsispirti neįmanoma.

Dvylikos dalių mišių ciklą sudaro giedamos mišių dalys, psalmė, aleliuja, įžangos (introitus). Poetės, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės eilutės mišiose nuskamba keturis kartus, kuriuos kompozitorė atrinko kaip kontekstualią medžiagą liturgijai ir atlieptų poetės žmogiškąsias bei jos kūrybines impresijas. Daugiabalsio choro linijas santūriai puošia vargonininko Andriaus Bartulio, saksofonininko Petro Vyšniausko bei perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijos.

Šiame kompozitorės Zitos Bružaitės sakraliniame opuse girdime autorei būdingą muzikos kalbą. Rituališkai pasikartojantys choro ir vargonų motyvai – kelių tonų skambesys tarsi atitveria muzikinę medžiagą nuo atvirumo ir jausmingumo. Juntame autorės siekį uždaryti emocionalumą į asketiškas, dėmesį neblaškančias erdvines celes. Melodijos čia plėtojamos sekvencijų terasomis, naudojant tai vyraujančius kvartinius choro akordų kompleksus, tai – kanoniškai banguojančias frazes, virš kurių „piešiami" papildomi garsiniai žemėlapiai improvizuojančiais ar koloristiniais muzikos instrumentais (saksofonas, perkusija).

Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija" (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, vargonininkas Andrius Bartulis. Skaitovė Vita Butvilienė. Kūrinį „Vilties mišios" rengė dirigentai Linas Balandis ir Povilas Vanžodis.

Koncerte taip pat skambės Rudolfo Lymano  „Surrexit Dominus“ 

Petras VYŠNIAUSKAS yra vienas Lietuvos profesionaliosios saksofono mokyklos pradininkų ir pagrindėjų. Šlovinga jo muzikinė karjera trunka jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Jis – labiausiai tituluotas šalies džiazo kūrėjas. Jo sopraninis saksofonas geba kalbėti, dainuoti, šaukti, raudoti, čiulbėti. Jo giliai etniška muzika neretai pasiduoda spontaniškų improvizacijų tėkmei. Petras Vyšniauskas – daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 metais pripažintas Nacionaline vertybe, 2011 m. apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui. Tarp atviro eksperimentams saksofonininko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro, klasikinės bei šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjai. Pastaruoju metu jis daugiausia muzikuoja tarptautiniuose kolektyvuose, dalyvauja spontaniškuose projektuose. Šalia koncertinės veiklos saksofonininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, komponuoja ir įrašinėja teatrui ir kinui.

Anot Petro Vyšniausko, muzika, džiazas – tai pirmiausia bendravimas: čia glūdi įdomiausi atradimai, todėl kūrėjas niekada nefiksuoja savo muzikos partitūrose. „Mano kūryba – galvoje. Nesuprantu, kodėl žmonės dažnai tuo stebisi, lyg užrašyta ji taptų geresnė“, - yra sakęs muzikantas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video