Ketvirtadienį „Eglių slėnyje“ - dokumentinė poema „Sengirė“ (3)

Sengirė yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

„Kur benukeliaučiau, „Sengirė“ beveik visur buvo sutinkama pilnose salėse. Man pačiam buvo atradimas, kad žmonės gyvenantys visiškai skirtingomis sąlygomis (ar kur nors Sibiro miškuose, ar sausakimšame Niujorke, ar Biržų rajone) filmą perskaito labai panašiai. Matyt mes vis dar turime iš senovės išlikusį pajautimą“, – teigia filmo režisierius Mindaugas Survila.