Parengė automobilių mokestį: įsigaliotų nuo kitų metų, įvardintos konkrečios sumos (15)

Aplinkos ministerija trečiadienį pateikė automobilių taršos mokesčio projektą. Nuo kitų metų sausio 1 dienos turėtų įsigalioti registracijos mokestis, apskaičiuotas pagal automobilio daromą taršą: užsimokėti gali tekti nuo 36 Eur iki 1400 Eur, o mokesčio vengiantiems bus skiriama piniginė bauda.

Aplinkos ministerijos parengtame įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje arba perregistruojant anksčiau registruotą transporto priemonę, būtų taikomas taršos mokestis. Skaičiuojama, kad per metus įregistruojama bei perregistruojama iki 600 tūkst. automobilių.

Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.

„Naujasis mokestis skatins gyventojus ir įmones įsigyti naujas ar naudotas į Lietuvą įvežamas mažiau taršias transporto priemones, nes mokesčio dydis priklausys nuo CO2 išmetamo kiekio ir degalų rūšies“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Nurodoma, kad tie, kurie automobilį registruos iki 2020 m. sausio 1 dienos, mokesčio mokėti neturės. Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 000 – 500 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, o priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. Eur.

Daugiausia mokės dyzelino vairuotojai

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad nors dyzelinu varomos transporto priemonės pasižymi mažesniu CO2 išmetamu kiekiu lyginant su kitomis degalų rūšimis varomais automobiliai, dyzelinu varomos transporto priemonės sukelia daug didesnę taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.

„Siekiant apriboti dėl padidėjusios pasiūlos atpigusių naudotų dyzelinu varomų transporto priemonių įvežimą iš šalių, kuriose šioms transporto priemonėms pradėti taikyti eismo ribojimai, siūloma taikyti mažesnę (griežtesnę) 115 g/km CO2 išmetimo ribą dyzelinu varomoms transporto priemonėms ir 130 g/km benzinu varomoms transporto priemonėms“, – paaiškinama, kodėl dyzeliniams mokestis bus didesnis.

Naujausiame projekte nurodomi kiek didesni mokesčiai dyzeliu varomiems automobiliams nei prieš tai skelbta kitų žiniasklaidos priemonių.

PASITIKRINKITE: kiek jūsų dabartinis automobilis išmeta teršalų galite pasižiūrėti automobilio registracijos liudijime, V.7 punkte.

Iš nustatytų taršos mokesčių dydžių matyti, kad dyzelinams registracijos mokestis prasidės nuo 80 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 115 g/km) ir sieks net 1400 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km). Dyzelino stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais bus apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzelinu/dujomis ir dyzelinu/elektra.

Iš nustatytų taršos mokesčių dydžių matyti, kad dyzelinams registracijos mokestis prasidės nuo 80 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 115 g/km) ir sieks net 1400 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km). Dyzelino stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais bus apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzelinu/dujomis ir dyzelinu/elektra.

Transporto priemonėms varomoms benzinu ir benzinu/elektra mokestis prasidės nuo 40 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) ir sieks 590 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).

Transporto priemonės varomoms benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis galios trečiame lentelės stulpelyje nurodyti registracijos mokesčio dydžiai: nuo 36 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) iki 531 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).

Numatyta, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Įprastai mokestis turėtų būti sumokamas kiekvieną kartą atlikus registraciją per 30 dienų nuo registracijos dienos. Mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., galės jiems apskaičiuotą mokestį sumokėti iki 2020 m. kovo 31 d.

Projekte taip pat numatyta lengvata istorinių transporto priemonių valdytojams – jie nuo mokesčio atleidžiami: „Šių transporto priemonių valdytojai tik epizodiškai dalyvauja eisme su istorinėmis transporto priemonėmis“.

Nurodoma, kad mokesčio objektas – M1 klasei ir N1 klasei priskirta motorinė transporto priemonė, kurios duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Taip pat mokesčio tarifai kasmet bus indeksuojami, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Tad, pavyzdžiui 2021 metais, mokesčio dydžiai galėtų didėti arba mažėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą transporto priemonės CO2 kiekį, tuomet transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis bus apskaičiuojamas pagal formules, jas galite rasti čia.

Nemokantiems – baudos nuo 200 Eur

Kartu su mokesčiu nustatytos ir piniginės baudos, kurias turėtų susimokėti mokesčio vengiantys ir iki nustatytų terminų nesusimokėję asmenys. Numatyta, kad bauda siektų nuo 200 Eur iki 800 Eur.

Taip pat nesumokėjus transporto priemonių taršos mokesčio būtų draudžiama atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, automobilio valdytojui išduoti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą bei nebebūtų galima tokiu automobiliu važinėti, t. y. būtų „stabdomas transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme“.

Nemažinant taršos grėstų mokesčiai Lietuvai

Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad didžiausia dalis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidarė transporto sektoriuje (apie 90 proc.). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį – 57 proc. – sudarė išmetimai iš lengvųjų automobilių.

Lietuva turi siekti nustatyto 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo. Tai yra, per 2021–2030 m. periodą reikia neviršyti 126,6 mln. tonų CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Pagal esamas prognozes, šis kiekis Lietuvoje per 2021–2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. tonų CO2 ekv. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad Lietuvos valstybės biudžetui šis kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021–2030 m. laikotarpį.

Aplinkos ministerijos parengtame aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad dyzelinu varomas lengvasis automobilis į orą išmeta 3–9 kartus daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis.

„Euro 4 standartą atitinkančios dyzelinu varomos transporto priemonės išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei atitinkamo standarto benzinu varomos ir 15 kartų daugiau nei Euro 5 standartą atitinkančios dyzelinu varomos transporto priemonės. Euro 6 standarto benzinu ir dyzelinu varomų automobilių kietųjų dalelių išmetimai panašūs. Viena iš pagrindinių transporto taršos azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis problemų – dyzelinu varomos transporto priemonės realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas gerokai didesnis šių teršalų kiekis palyginti su kitomis degalų rūšimis varomomis (benzinu, elektra, dujomis)“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Be to, kai kuriems Europos miestams uždraudžiant įvedant eismo ribojimus dyzelinu varomiems automobiliams, baiminamasi, kad didelė dalis jų atkeliaus į Lietuvą. Manoma, kad dėl esančių ribojimų jų kaina būtų patrauklesnė, tad Lietuvoje su laiku taršių automobilių kiekis tik didėtų.

Parengtas projektas teikiamas derinimui visuomenei, suinteresuotoms šalims, asociacijoms, institucijoms. Gavus ir atsižvelgus į gautus pasiūlymus, projektas bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui. Vyriausybei pritarus, projektas keliaus į Seimą svarstymui komitetuose ir priėmimui drauge su kitų metų biudžetu.