Įteisino liudytojo teisę neduoti parodymų apie artimą giminaitį (0)

Publikuota: 2020-05-21 Kategorija: Lietuva
Įteisino liudytojo teisę neduoti parodymų apie artimą giminaitį
Rokiškio Sirena nuotr. / Teismo rūmai

Baudžiamosios bylos tyrime asmuo neprivalės duoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį nepriklausomai nuo jo statuso. Tokias Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas šiandien priėmė Seimas.

Šios pataisos parengtos atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje prieš Lietuvą. Buvo konstatuota, kad negalima bausti žmogaus, jeigu jis atsisako duoti parodymus baudžiamojoje byloje apie savo šeimos narį, šiuo atveju turėjusį specialiojo liudytojo statusą. Iki šiol tik įtariamųjų ar kaltinamųjų šeimos nariai, artimi giminaičiai gali neliudyti ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, įstatymo pataisos neužkerta savanoriškai duoti parodymus prieš artimą asmenį nepriklausomai nuo jo statuso.

Šiandien Seimas taip pat patikslino ieškomų asmenų tvarką, kuri būtų taikoma iš Norvegijos ir Islandijos išduodant asmenis Lietuvai.

Ši tvarka yra labai panaši į Europos arešto orderio išdavimo procedūrą Europos Sąjungos erdvėje.  Priėmus šias pataisas bus suvienodinta praktika, nes nuo 2013 m. ES valstybėse ieškomų asmenų  Europos arešto orderius išduoda apygardų teismai. Iki šiol galiojusiame susitarime tarp ES valstybių ir Norvegijos bei Islandijos numatyta, ši išimtinė teisė buvo suteikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.  

Generalinė prokuratūra, kaip ir iki šiol, išduos arešto orderius ieškomiems asmenims, sulaikytiems Islandijoje ir Norvegijoje, jeigu asmenis siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Taip pat Seimas priėmė įstatymo pataisas, leisiančios operatyviau atsakyti į kitų šalių teisinės pagalbos prašymus, pateiktus pagal Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Tokie valstybių prašymai pagal kompetenciją bus tiesiogiai siunčiami Generalinei prokuratūrai, Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir apkaltinamuosius nuosprendžius priėmusiems Lietuvos teismams.

Iki šiol užsienio šalių prašymai dėl suimtųjų laikino perdavimo, dėl teistumo informacijos, dėl apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų bei taikytų vėlesnių priemonių buvo adresuojami Teisingumo ministerijai, kuri dokumentus persiųsdavo atitinkamoms institucijoms.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą