Svarstoma, kaip panaudoti senas automobilių padangas (0)

Publikuota: 2020-02-18 Kategorija: Lietuva
Svarstoma, kaip panaudoti senas automobilių padangas
L. Dūdaitės-Kralikienės nuotr. / Padangos.

Valdininkai nežino, kiek šalyje yra sukaupta nebenaudojamų padangų, tuo metu  verslas, turintis pajėgumų perdirbti senas padangas, teigia neturintis kur dėti iš jų pagamintos produkcijos.  Kai kurie politikai ir valdininkai siūlo keisti tokių padangų bei iš jų pagamintos produkcijos saugojimo tvarką, įskaitant ir galimybę įvesti užstato sistemą. Verslininkai siūlo perdirbtas padangas naudoti kelių statyboje. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Juozas Imbrasas sako, kad  valstybės dėmesys nebenaudojamų padangų perdirbimui turi keistis. 

„Ministerijos kad būtų įpareigotos apsijungti (sprendžiant nebenaudojamų padangų problemą – BNS). Valstybės dėmesys šiai svarbiai problemai turi būti kitoks nei iki šiol“, – pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje apie naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politiką kalbėjo parlamentaras.

Jo žiniomis, dabar Lietuvoje sukaupta apie 0,5 mln. tonų nebenaudojamų padangų.  

„Nėra tiksli apskaita, reikia ją kažkaip sukurti, sunku tai padaryti, nes sienos atviros, bet reikia, kad būtų tie srautai suskaičiuojami“, – teigė J. Imbrasas. 

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė nurodė, kad 2017 metais Lietuvoje buvo suskaičiuota 28,2 tūkst. tonų senų padangų. 

Ji taip pat pranešė, kad iki šiol priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nenustatyta tokių padangų laikymo patalpose tvarka – reglamentuojamas tik jų sandėliavimas ir saugojimas po atviru dangumi.  

„Reikalavimai padangų atliekų laikymui buvo nustatyti tik lauke, o apie patalpas buvo kažkaip ir užmiršta“, – pranešė ji. 

A. Bagočiutė taip pat sakė, kad pastaruoju metu „matomas drastriškas“ panaudotų padangų importas:  2017 metais į Lietuvą įvežta 8 tūkst. tonų tokių padangų, iš jų 93 proc. sutvarkyta, o 2018 metais iš maždaug 16 tūkst. tonų įvežtų padangų sutvarkyta tik 72 proc. 

Premjero patarėjas, buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasigedo verslo, tvarkančio padangas, savikontrolės, o „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo, kad padangas į surinkimo punktus pristatantiems asmenims būtų sumokama.  

A. Bagočiutės teigimu, dėl padangų užstato sistemos bus atliekama sąnaudų ir naudos analizė. 

Pasak A. Bagočiutės, apie 440 įmonių dabar turi leidimus apdoroti naudotas padangas, iš jų šešios padangas perdirba, o „Akmenės cementas“ jas degina ir gamina energiją. 

Anot jos, įmonės, perdirbančios nebenaudojamas padangas, dabar dažniausiai iš jų gamina granules.  „Deja tos granulės nėra panaudojamos toliau. (...) Jos pagaminamos ir laikomos. (...) Čia pagrindinė problema“, – apgailestavo ministerijos atstovė.   

Ji pabrėžė, kad todėl ministerija ketina atnaujinti produktų, pagamintų iš perdirbtų padangų, laikymo taisykles. 

Pasak J. Imbraso, produktų gamybos iš perdirbtų padangų verslui galima būtų skirti valstybės pagalbą: „Kad pradėtų startuoti, nes įranga nepigi tuos produktus perdirbti ir pagaminti naujus produktus.“

Bendrovės „Daugiamatė diagnostika“ direktorius Audrius Micūra sako, kad senų padangų perdirbimo įmonės turi pakankamai pajėgumų: „Visų rūšių įrangos pirminiam perdirbimui Lietuvoje yra daugiau nei reikia“.  

A. Micūra apgailestauja, kad padangų perdirbimas įstrigęs, nes nėra kur dėti iš jų pagamintų gaminių. 

Jis apgailestavo, kad užuot gaminusi „gulinčius policininkus“, kelių atitvarus, garso izoliacijos priemones, pavyzdžiui, akustinį granulatą, naudojamą statybose, juos atsiveža iš Skandinavijos, Lenkijos. 

„Yra Lietuvoje pilna kelių, kur reikia atitvarų ir juos galima daryti tokiu pagrindu (iš nebenaudojamų padangų – BNS)“, – teigė A. Micūra. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą