Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams lietuvoje 18 metų (0)

Publikuota: 2019-09-13 Kategorija: Lietuva
Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams lietuvoje 18 metų
D. Jakubausko nuotr. / Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams lietuvoje 18 metų

Žmogus per pirmuosius 18 gyvenimo metų nueina netrumpą pažinimo, virsmo ir pokyčių kelią. Žmogui 18 metų reiškia paauglystės pabaigą ir pilnametystės pradžią. Šiemet 18 metų sukanka ir azartiniams lošimams Lietuvoje – tai daug ar mažai?

Per šiuos 18 metų azartiniai lošimai taip pat nuėjo ilgą ir nelengvą permainų kelią.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rinką užplūdo įvairiausi lošimo įrenginiai: lošimo automatai atsirado parduotuvėse, baruose, autobusų, geležinkelio stotyse, buvo kalbama apie pogrindinius lošimo namus. Kadangi tuo metu nebuvo jokio lošimų teisinio reglamentavimo, šie lošimo automatai buvo registruojami ir traktuojami kaip žaidimo automatai ar kompiuteriniai žaidimai, dėl to jais galėjo lošti visi norintys, netgi nepilnamečiai.

Žinia, kad vienas iš efektyviausių būdų kovoti su šešėliu, tai jo legalizavimas ir kontrolė, todėl 2001 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Įstatymas). Tai buvo pirmasis azartinių lošimų organizavimą legalizavęs ir jų organizavimo tvarką nustatęs įstatymas Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Įstatymui, lošimo sektoriaus priežiūra buvo priskirta naujai sukurtai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuri 2012 m. kovo 1 d. pertvarkyta į šiandieną azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų rinką prižiūrinčią ir kontroliuojančią Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba).

Su Įstatymo įsigaliojimu Lietuvoje prasidėjo sparti azartinių lošimų plėtra. Šiuo metu šalyje veikia 18 lošimo namų (kazino), 205 automatų salonai ir 163 lažybų punktai, taip pat aktyviai organizuojami nuotoliniai lošimai.

LOŠIMAI ŽENGIA Į INTERNETĄ

Gyvename tokiame amžiuje, kai diena be interneto neįsivaizduojama. Nuo interneto šiandien neatsiejamas tiek darbas, tiek laisvalaikis ir pramogos, tarp jų ir azartiniai lošimai. Nors pasaulyje internetiniai lošimai organizuojami pakankamai seniai, Lietuvoje esminiai pokyčiai, kuriuos nulėmė pasaulinė technologijų ir inovacijų pažanga lošimų rinkoje, prasidėjo 2016 metais, modernizavus teisinę bazę ir įteisinus nuotolinius lošimus.

Reglamentavus internetinius lošimus, atsirado sąlygos Lietuvos gyventojams lošti legaliose interneto svetainėse, o ginčo su lošimų organizatoriumi atveju savo teises ginti su priežiūros institucijos pagalba. Kadangi lošimas nelegaliose internetinių lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir jų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų nenagrinėjami. 

Ginant tiek lošėjų, tiek nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių interesus nuo 2016 m. sausio 1 d. Priežiūros tarnyba pradėjo blokuoti nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas teikiančias interneto svetaines. Šiuo metu jau yra užblokuota virš 300 nelegalių nuotolinių lošimų interneto svetainių, tokiu būdu siekiant apsaugoti lošėjų interesus ir užtikrinti, kad iš lošimų surenkami mokesčiai keliautų į mūsų valstybės biudžetą.

VIENIEMS PRAMOGA, KITIEMS –  PROBLEMA

Nuolat didėjant lošimų pasiūlai ir plečiantis lošimų rinkai, ypatingai išryškėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų problema. Su šia problema susidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems trūko informacijos apie galimai žalingą, neatsakingą įsitraukimą į lošimus, nebuvo kvalifikuotų specialistų  pagalbos.

Priežiūros tarnyba, aktyviai ieškodama veiksmingų būdų, kaip padėti turintiems problemų dėl azartinių lošimų ir nebekontroliuojamo potraukio lošti asmenims, 2004 m. inicijavo Susitarimo dėl savanoriško apsiribojimo nuo lošimų užtikrinimo (Susitarimas) pasirašymą su azartinių lošimų organizatoriais, kurio pagrindu lošėjai galėjo rašyti prašymus neleisti lošti, o fizinis šių asmenų neįleidimas į lošimų vietas tapo lošimų organizatorių sąžinės reikalu.

Matant pagalbos priemonės svarbą, tačiau nepakankamą Susitarimo veiksmingumą, nueitas ilgas kelias tam, kad lošėjų pateiktų prašymų neleisti lošti įgyvendinimas priklausytų ne nuo lošimų organizatorių geranoriškumo, bet būtų privalomas ir pagal įstatymą – 2017 m. gegužės 1 d. Įstatyme buvo įtvirtinta pareiga lošimų organizatoriams neleisti lošti prašymus pateikusiems asmenims. Kartu buvo įsteigtas ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras.

Šiuo metu asmenys, turintys problemų dėl azartinių lošimų ir ketinantys apriboti savo galimybę lošti, tokius prašymus gali pateikti Priežiūros tarnybai. Daugiau apie prašymo pateikimo būdus ir kitą reikalingą informaciją galite rasti čia: www.nebenoriu-losti.lt.

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. Priežiūros tarnyboje gauti  9624 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti. Įvairūs moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad dėl vieno lošėjo probleminio lošimo kenčia 20-30 asmenų iš jų artimos aplinkos, kurie patiria finansines, socialines ir kitas problemas, išgyvena psichologinius sunkumus. Žinant šiuos faktus nesunku apskaičiuoti, kad 9 000 probleminių lošėjų aplinkoje dėl jų lošimų kenčia mažiausiai 180 000 asmenų. Todėl 2015 m. Priežiūros tarnyboje gimė dar viena iniciatyva – Lošėjų artimųjų paramos grupė, kurios pagrindinis tikslas yra padėti ne tik sunkumų dėl lošimų turintiems lošėjams, bet ir jų artimiesiems.

NUO ŠIOL NE TIK LOŠIMAI, BET IR ŽAIDIMAI

Tikriausiai kone kiekviename prekybos centre ar J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje yra tekę praeiti pro ryškiaspalviais pliušiniais žaisliukais prikimštą ir spalvotomis švieselėmis žybsintį žaidimo automatą, o gal net ir pačiam pabandyti tokį žaisliuką išsitraukti.

Dažnai tokie ir panašūs žaidimo automatai kaip magnetas traukia vaikus – juk daug smagiau pačiam pabandyti „sužvejoti“ žaislą nei tiesiog nusipirkti parduotuvėje.

Turbūt daug kam naujiena bus tai, kad net nuo 2014 m. liepos 1 d. (kai buvo reorganizuota Valstybinė metrologijos tarnyba) iki 2019 m. gegužės 1 d. žaidimų automatų verslas buvo visiškai nekontroliuojamas ir neprižiūrimas, t. y. bet kas ir bet kur galėjo statyti žaidimo automatus, o kilus nesklandumams žaidėjai neturėjo į ką kreiptis. Tačiau situacija keičiasi – 2019 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Įstatymo pataisoms, Priežiūros tarnybai pavesta vykdyti ir šios srities priežiūrą. Nuo šiol gali būti naudojami tik sertifikuoti, registruoti ir Įstatymo reikalavimus atitinkantys žaidimo automatai, o žaidėjų skundai neliks neišgirsti.

UŽTRENKTOS DURYS NEPILNAMEČIAMS (N – 18)

Ilgą laiką, nuo pat 2001 m., kuomet buvo priimtas Įstatymas, galiojo draudimas lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Draudimo įeiti į lošimų vietas nepilnamečiams nebuvo, todėl Įstatymas jiems ir neužvėrė durų į lošimų vietas, priešingai, nepilnamečiai be jokių apribojimų galėjo būti lažybų punktuose ar automatų salonuose, stebėti lošimo procesą ir specifinę aplinką, supančią lošimų organizavimo vietas. Neretai į lažybų punktą tėvai už rankos atsivesdavo mažamečius vaikus ar smalsūs nepilnamečiai laiką leisdavo automatų salonuose.

Nuo 2019 m. liepos 1 d., įsigaliojus griežtesnėms Įstatymo nuostatoms, užkirstas kelias patekti į lošimų organizavimo vietas visiems asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimų organizatoriai privalo patikrinti kiekvieno, į lošimo automatų  saloną ar lažybų punktą, įeinančiojo tapatybę, o nustatę, kad asmuo yra nepilnametis, jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, arba asmeniui atsisakius pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą – privalo tokių asmenų į lošimų organizavimo vietą neįleisti. 
Šie pakeitimai ypač reikšmingi siekiant apsaugoti ne tik nepilnamečius, bet ir probleminius lošėjus nuo azartinių lošimų.

NAUJAS APYNASRIS REKLAMAI

„Statybos-lažybos“,  „Tuk tuk, kas ten?“ ir kitos skambios lengvai įsimenamos reklaminės frazės jau kone yra tapusios tautos folkloru ir kaip eilėraščiai kartojamos net apie lošimus dar negalvojančių vaikų lūpose.

Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat kelia socialines ir ekonomines problemas.

Todėl Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo pataisas, siekdamas detaliau ir griežčiau reglamentuoti azartinių lošimų reklamą.

Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. šių skambių, patrauklių ir spalvingų frazių bei kitų reklaminių vaizdų nebeliks. Bus leidžiama skelbti tik lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis, o nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją lošimų organizatoriams bus draudžiama. Taip pat šios pataisos apsaugos ir nepilnamečius, nes bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją bus draudžiama skelbti interneto svetainėse, kurios skirtos nepilnamečiams.

DAUGIAU KONTROLĖS – DAUGIAU SKAIDRUMO

Šiandien įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia jau beveik 4500 lošimo automatų, kurių priežiūrą ir kontrolę aktyviai vykdo Priežiūros tarnyba.

Technologijų naujovės, pažanga ir naujausios tendencijos vis plačiau apima ir lošimo automatų rinką. Siekiant sutaupyti tiek valstybės, tiek lošimo organizatorių laiko ir lėšų, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visi lošimo automatai galės, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. privalės būti sujungti į vieną lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, kurioje visi lošimo automatų duomenys bus fiksuojami elektroniniu būdu ir realiu laiku. Tai padės užtikrinti sąžiningą, skaidrų lošimų veiklos vykdymą ir efektyvesnę kontrolę bei pinigų plovimo prevenciją.

PAPILDOMAS DĖMESYS GRYNIESIEMS PINIGAMS

Kai pasaulyje vis garsiau kalbama apie perėjimą nuo grynųjų pinigų prie elektroninių atsiskaitymo būdų, lošimo organizavimo vietose cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai (Įstatymas draudžia atsiskaitymą banko kortelėmis lošimo vietose). Visos lošėjų įmokos grynaisiais pinigais 2018 metais Lietuvoje sudarė 484 mln. eurų. Tai reiškia, kad lošėjai beveik pusę milijardo eurų grynais pinigais atnešė į azartinių lošimų organizavimo vietas, kurių priežiūrą vykdo Priežiūros tarnyba.

Priežiūros tarnyba, būdama viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įgaliotų institucijų būti atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, azartinių lošimų rinkoje patikrinimų metu itin daug dėmesio skiria ir vertina, kaip lošimų organizatoriai nustato lošėjo tapatybę, kaip registruoja jo atliekamas pinigines operacijas, ar praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas operacijas ir laikosi kitų jiems nustatytų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Vien šiais metais dviem stambioms lošimų bendrovėms už netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Priežiūros tarnyba yra pritaikiusi poveikio priemones.

SĄŽININGAS SPORTAS – VERTYBĖ?

Svarbios sporto varžybos neretai kelia dideles aistras dažno žmogaus gyvenime. Šias aistras dar labiau pakursto ir azarto įneša žinojimas, kad galima lažintis dėl svarbių varžybų baigties ir rezultato bei atlikti statymą už savo favoritą. Tačiau skaidrus sportas ir sąžiningos lažybos praranda savo žavesį, kai į jas įsivelia patys sportininkai, manipuliuodami sporto varžybomis.

Nesąžiningi susitarimai sporte (angl. „match fixing“) Lietuvoje ir pasaulyje buvo ilgą laiką slėpta ir ignoruota problema. Ieškodamos sprendimų, Europos valstybės 2014 m. pasirašė Konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Ši Konvencija pateikia apibrėžimus, suvienodinančius sutartų varžybų reiškinio supratimą ir vertinimą. Joje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikos įvertinimui ir valdymui, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, institucijų bendradarbiavimui, atsakomybės ir sankcijų numatymui.

Siekdama užkirsti kelią Lietuvoje vis dažniau pasireiškiančiam ir viso pasaulio sportą apėmusiam manipuliavimui sporto varžybomis, kuris iškreipia lažybų įvykių rezultatus ir atima galimybę mėgautis sąžiningu sportu, Priežiūros tarnyba su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Policijos departamentu bei Generaline prokuratūra 2015 m. suvienijo jėgas, pasirašydama bendradarbiavimo sutartį.

Taip pat Priežiūros tarnyba kovoja su manipuliacijomis sporte ir tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiaudama su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (tarptautinėmis organizacijomis „Sportradar“, European Social Simulation Association (ESSA) su Latvijos loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija ir Estijos mokesčių ir muitų tarnyba). Taip pat 2018 m. pasirašyta  sutartis su Tarptautine loterijų monitoringo kompanija GLMS (angl. – Global Lottery Monitoring System) dėl manipuliacijų sporte prevencijos ir keitimosi informacija srityje.

18 METŲ – DAUG AR MAŽAI?

Akivaizdu, kad 18 metų lošimams, priešingai nei žmogaus gyvenime – nėra daug, tačiau per šį sąlyginai trumpą laikotarpį buvo įvykdyta nemažai reikšmingų permainų. Visiškai nereguliuota ir nekontroliuota lošimų rinka tapo gerokai skaidresne, stabilesne ir patrauklesne tiek žmogui, tiek verslui. Su metais ši rinka tapo kartu ir liberalesnė, ir griežčiau prižiūrima. Dabartinis lošimų rinkos teisinis reguliavimas neatsilieka nuo šią sritį įtakojančios technologinės pažangos ir išsiplėtusių lošimų organizavimo galimybių. Kuriant teisinę bazę įvertinta ir tai, kad lošimai yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet gali atnešti ir nepageidaujamų pasekmių. Azartiniai lošimai praėjo nelengvą paauglystės etapą ir šiuo metu keliauja teisinės brandos link – akivaizdu, kad nuveikti dar ne visi darbai ir lošimų srityje laukia dar daug reikalingų permainų.

 

Lošimų priežiūros tarnybos inform.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą