Dalis nelegalios alkoholio prekybos persikelia į internetą (0)

Publikuota: 2018-04-26 Kategorija: Lietuva
Dalis nelegalios alkoholio prekybos persikelia į internetą

Valdžiai apribojus alkoholio prieinamumą, dalis nelegalios prekybos juo persikelia į elektroninę erdvę, ir tai yra nauja verslo rūšis, sako viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.  

„Pagrindinė nauja tendencija, kurią pernai užčiuopėme, tai staigus prekybos perkėlimas į elektroninę erdvę. Jaunimas neperka iš taškų, jaunimas pats yra „taškai“. Jaunuoliams atsiveria nauja verslo rūšis. Turime aiškias tendencijas, kad nelegali alkoholio prekyba keliasi į elektroninį šešėlį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Kupšys. 

Jis sakė negalintis pateikti naujausių „šešėlio“ duomenų. Anot jo, valstybės politika reguliuojant akcizines prekes veikia prastai.

„Turime sugrįžimą burnos skalavimo skysčių, galime ginčytis, ar jie naudojami skalauti. (...) Ar reikia keturių rūšių odekolono mažai parduotuvei?“, – pridūrė jis. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas teigia, kad daugelis tyrimų rodo, jog bendras „šešėlinės“ ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja, bet situacija su akcizo prekėmis kitokia. 

„2017 metais, lyginant su 2016 metais, (neapskaitytoji ekonomika Lietuvoje – BNS) sumažėjo vienu procentiniu punktu, dabar ji siekia gal ketvirtadalį ekonomikos. Bet reikia atsižvelgti į akcizinių prekių kategoriją. Akcizinės prekės: kuras, cigaretės, alkoholis. Čia mažėjimo tendencijų nėra ir netgi ženklu, kad „šešėlis“ yra padidėjęs“, – sakė V. Žukauskas.

Pasak jo, jeigu šalies ekonomika bent kiek susvyruotų, šešėlinė ekonomika išaugtų.

„Dėl to visą laiką reikia žiūrėti, kiek naštos užkraunama legaliai ekonomikai. (...) „Šešėlis“ yra tam tikra protesto forma. Jeigu yra tam tikras mokestis ar reguliavimas, dalis žmonių jį laiko neteisingu“, – teigė V. Žukauskas. 

K. Kupšio teigimu, kiekviena situacija yra specifinė, todėl turi būti pasirenkamos atitinkamos reguliavimo priemonės. Pasak jo, tai, kas veikia šalyse su žema „šešėline“ rinka, neveikia ten, kuri ji yra didelė.  

„Mūsuose būtina atsižvelgti į „šešėlį“, kai priimamos drastiškos akcizinių prekių prekybos ribojimo priemonės. (...) Prisidengdami pasaulinėmis rekomendacijomis pamirštame savo specifiką ir darome klaidas. Mes sakome, nedarykime tokių klaidų, kai sukėlus akcizus ir įvedus apribojimus pradeda matytis pirmieji tokios politikos pragaištingi rezultatai“, – sakė K. Kupšys. 

Jo teigimu, realijos rodo, kad pakelti akcizai, sugriežtinta alkoholio prekyba nesumažino šešėlio, be to, ilgainiui gali kilti pačių mokesčių surinkimo problema. 

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigia, kad apie 50 proc. gyventojų vis dar yra tolerantiški ir rinktųsi nelegalią produkciją.

„Kai mes klausiame: jeigu sumažėtų jūsų pajamos dėl ekonominės krizės, ar dėl asmeninės nelaimės, ar jūs pirktumėte nelegealias prekes, ar dibrtumeėte nelegalai? Tai vyrai, ypač jaunesnio amžiaus žmonės, gana drąsiai imtųsi tos nelegalios veiklos išmaitinti šeimai ir panašiai“, – sakė I. Zokas.

Jo teigimu, akcizinių prekių rinkoje „šešėlio“ situacija gan stabili, bet „su polinkiu didėti“.

„Sąžinė yra lanksti. (...). Mes lietuviai labai emocionalūs ir jeigu mums koks nors valdžios sprendimas nepatinka, ir mes labai greitai reaguojame ir ne pati elgsena, bet pačios nuostatos gali greitai pasikeisti“, – kalbėjo I. Zokas. 

Nuo šių metų pradžios valdžia sugriežtino alkoholio prekybą ir uždraudė reklamą – sutrumpino stipriųjų gėrimų įsigijimo laiką ir uždraudė juos parduoti jaunesniems kaip 20 metų žmonėms. Nuo 2020 metų visuose masiniuose renginiuose bus galima prekiauti tik silpnu – iki 7,5 laipsnio – alkoholiu, bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pernai gruodį skelbė, kad 2017 metais stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje šešėlis sudarė 24 proc. - 2 proc. punktais daugiau, nei 2015 metais. Šešėlis stipraus alkoholio rinkoje išaugo, nors bendras ekonomikos šešėlio dydis, 2015 metais siekęs 26 proc., pernai sumenko iki 24 procentų.

Pasak ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos dalyvių, bendrovės „Nielsen“ atliktas „Tuščių cigarečių pakelių tyrimas“ nustatė, jog per 2017 metus randamų nelegalių tuščių pakelių dalis padidėjo 2 proc. punktais. 

Reklama Google paieškoje Digital Star.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video