Ypatinga vieno žymens istorija (6)

Publikuota: 2020-05-04 Kategorija: Kultūra
Ypatinga vieno žymens istorija
L. Dūdaitė-Kralikienė / Rokiškio geto vietą ženklina paminklinis žymuo.

Akylesni Rokiškio gyventojai jau pastebėjo, kad prie Krašto muziejaus atsirado naujas paminklas, ženklinantis Rokiškio geto vietą. Kaip atsirado šis įdomus žymuo, „Rokiškio Sirena“ klausė Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjo Giedriaus Kujelio.
 
Yra du tokie žymenys
Pasak pašnekovo, idėja paženklinti Rokiškio geto vietą kilo jam. Ir ne tik Rokiškio, bet ir Antanašės geto vietą. Šie getai tarpusavyje labai tampriai susiję: 1941 m. vasarą gete prie Krašto muziejaus buvo kalinami daugiausia Rokiškio žydai vyrai, o į Antanašę buvo išvežta nemaža dalis rokiškėnių žydžių, taip pat senukai ir vaikai. Žiaurų šių žmonių likimą nuspręsta įamžinti specialiais atminties ženklais. Todėl pernai buvo parengtas projektas „Rokishok – sunaikintos tapatybės ženklai“, remiamas Lietuvos kultūros tarybos. Rokishok – taip mūsų miesto žydai vadino Rokiškį.
 
Šių žymenų paminklais nepavadinsi, bent jau tradiciniais, monumentaliais ir sunkiasvoriais paminklais „pabučiuok akmenį“. Šio ženklo konstrukcija lengva, ažūrinė. Aprūdijusi skarda simbolizuoja pamirštą mūsų miesto ir daugiau nei pusės jo gyventojų istoriją ir likimą. Paminklas puikiai įkomponuotas į muziejaus komplekso erdvę. Šio paminklo autorius – architektas kraštietis Aurimas Širvys.
Turtinga istorija
 
Mūsų rajone holokausto istoriją detaliau tyrinėjo istorikas muziejininkas G. Kujelis. Straipsnyje bus remiamasi jo rastais duomenimis ir įžvalgomis. Remiantis 1923 m. visuotinio Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo duomenis, Rokiškio mieste gyveno 4325 gyventojai, iš jų 2013 žydų tautybės. G. Kujelis nustatė, kad žydams priklausė didesnioji dalis Rokiškio miesto parduotuvių, įmonių, dirbtuvių. Rokiškyje buvo 177 verslo įmonės, iš jų 89 (76 proc. )  priklausė žydams. Rokiškyje veikė Melerų šeimos saldainių fabrikas „Avanti“, taip pat Melerų olandiško sūrio cechas, spaustuvė bei kartonažo fabrikas, Zametų žemės ūkio padargų gamykla „Lietmetal“, Baselio sodos ir krakmolo gamykla ir kitos smulkios įmonės. Be ekonominio gyvenimo, Rokiškyje virė ir žydų kultūrinis-visuomeninis gyvenimas. 1922 m. Rokiškyje buvo įkurta sporto federacijos „Maccabi“ skyrius. „Maccabi“ šūkis buvo „Sveikame kūne – sveika siela“. Šios organizacijos atstovybė Kamajų gatvėje buvo ritualinio skerdiko Aaraono Jakobo name, vėliau persikėlė į Šomerio namą. Be sporto renginių, „Maccabi“ organizuodavo įvairius kursus ir seminarus, į kuriuos atvykdavo lektoriai iš įvairių miestų ir net užsienio. Taip pat „Maccabi“ turėjo ir savo dramos būrelį, orkestrą, biblioteką. Rokiškyje veikė žydų teatras, skautų tuntas, našlaičių prieglauda ir kitos visuomeninės organizacijos ir institucijos. Rokiškyje žinoma buvus 4 žydų maldos namus: 3 (Raudonoji, žalioji ir geltonoji) sinagogos stovėjo dabartinėje Sinagogų gatvėje, o dar viena sinagoga stovėjo dabartinėje Pirties gatvėje. Visi šie maldos namai buvo sudeginti 1941 m. liepą.
 
Ir tragiška jos pabaiga
Ir pirmoji sovietinė okupacija Rokiškio žydams nebuvo palanki. Jų turtas, verslai buvo nacionalizuoti, o kai kurios žydų šeimos, G. Kujelio teigimu, buvo ištremtos. Toks likimas ištiko Melerų, Klingmanų, Volovičių, Pentusevičių, Ruchų, Levinų, Zalcmanų šeimas.
Dar tragiškiau susiklostė žydų bendruomenės gyvenimas nacių okupacijos metu. Birželio 22 d. į Lietuvą įžengė nacių kariuomenė. Žydų likimą nacistinė Vokietija jau buvo numačiusi „galutiniu sprendimu“. Taigi, jau tomis dienomis prasidėjo žydų persekiojimai ir žudymai visoje Lietuvoje.
 
Ne išimtis ir tuometinė Rokiškio apskritis.

Rokiškio žydų koncentracijos stovykla, G. Kujelio teigimu, buvo įkurta Rokiškio dvaro teritorijoje, buvusio žirgyno vietoje.
 
Kita koncentracijos stovykla buvo įkurta Antanašės dvaro vietoje. Koncentracijos stovykloms vadovavo leitenantas Vladas Baltrušaitis. Rokiškio koncentracijos stovyklos komendantas buvo viršila Juozas Sisas, o Antanašės stovyklos komendantas - Bronius Šereiva.
 
Rokiškio koncentracijos stovykloje kalinti žydai vyrai buvo varomi į darbus, kuriems reikėjo daug fizinės jėgos: į Sacharos durpyną, taip pat talkinti vietos ūkininkams, kitiems sunkiems darbams. Tačiau netgi vergiško žydų darbo okupantams tereikėjo vos pusantro mėnesio...
 
Judo sidabriniai stovyklų prižiūrėtojams
G. Kujelis siūlo atkreipti dėmesį į du dokumentus, rastus Lietuvos centriniame valstybės archyve.  Vienas iš jų - Rokiškio žydų turto likvidavimo komisijos prašymas Rokiškio žydų koncentracijos stovyklos viršininkui dėl viršvalandžių mokėjimo. Prašyme minima, kad žydų turto likvidavimo komisija dirba jau nuo 1941 m. liepos 7 d., dirba itin sunkiomis sąlygomis po 13-14 valandų per dieną ir prašo priedų prie atlyginimo. Dokumento data rugpjūčio 14 diena. Kitas dokumentas - Rokiškio žydų koncentracijos stovyklos tarnautojų algų lapas su išmokėtais priedais ir darbuotojų parašais, kad pinigus gavo. Dokumento data - 1941 m. rugpjūčio 26 diena.
 
Istorikas paaiškina: 1941 m. rugpjūčio 15–16 d.  buvo likviduota Rokiškio žydų koncentracijos stovykla.  Netoli Rokiškio esančiame Velniaduobės miške, prie Bajorų kaimo, buvo sušaudyti 3206 vyrai, moterys ir vaikai. Antanašės koncentracijos stovykla sunaikinta rugpjūčio 25 d. Netoli nuo stovyklos esančiame miške buvo nužudyta 1160 žmonių.
 
„Prašymo pateikimo ir algų išmokėjimo datos leidžia iškelti prielaidą, kad priedai buvo išmokėti už šių koncentracijos stovyklų kalinių nužudymą“, – kelia hipotezę G. Kujelis.  Viso buvo sumokėta kiek daugiau nei 8 tūkst. rublių, didžiausia suma – 708 rubliai ir 25 kapeikos teko sovyklų viršininkui, mažiausia išmokėta suma už 25 darbo dienas buvo 250 rublių, arba 10 rublių dienai.
 
Iš viso Rokiškio rajone buvo nužudyta per 5300 žydų tautybės Lietuvos piliečių.
 
Vieno žmogaus istorija
Apie tai, koks buvo Rokiškio žydų gyvenimas tarpukariu, koks buvo šios bendruomenės lygis ir potencialas, ir ko neteko mūsų miestas bei valstybė, iliustruoja vieno žmogaus – paskutiniojo Rokiškio žydų dvasininko istorija, kurią savo pranešime pasakojo G. Kujelis. „Paskutinis žinomas Rokiškio rabinas buvo Rabbi Celigas Orelovičius. Jis studijavo Kupiškyje, Panevežyje Bobruiske ir Kauno Slabados Ješivoje. Po to studijavo Myro ješivoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą persikėlė į Vilnių. 1918 m. atvyko į Poltavą, kur buvo perkelta Myro ješiva. Prasidėjus pilietiniam karui, persikėlė į Mogiliovą, ten dirbo mokytoju. Atvykęs į Rokiškį, jis susisiekė su profesoriumi Chaimu Heleriu iš Berlyno ir išvyko studijuoti į „beis Midrash Elyon“. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Rokiškį, mokytojavo hebrajų progimnazijoje. Trumpai vadovavo Kauno Yavne gimnazijai ir Šiaulių ješivai. Rokiškyje jis susituokė su Roza Snieg. Mirus Rabbi Betzalel, tapo vyriausiuoju Rokiškio Rabinu. Prasidėjus holokaustui ir Rokiškio žydų koncentracijos stovyklos naikinimui jis paprašė, kad budeliai jam leistų melstis už mirštančiuosius. Rabbi tai darė iki žudynių pabaigos ir  paskutinis atgulė į kapo duobę su savo žmona ir dukrele Mošele“... – teigiama G. Kujelio pranešime.
Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video