Uždegta Monmartro ugnies – Rokiškio dvaro meno kolekciją pristatanti paroda (3)

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, bendradarbiaudami su Rokiškio krašto muziejumi, liepos 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės, saugomos Rokiškyje, Kaune ir kitose atminties institucijose (veiks iki spalio 31 d.). 

Parodą atidarys LNDM direktorius Arūnas Gelūnas,  NČDM direktorė Daina Kamarauskienė, parodos kuratorė Aušra Vasiliauskienė, taikomosios dailės specialistė Rita Kišonienė. 

Parodoje rodomos kolekcijos pagrindą suformavo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą. Jis savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K. Tyzenhauzas kūrinius rinkęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Galima sakyti, jog ši parodos leitmotyvu tapusi frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija. 

Su Prancūzija K. Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno. 

Didelę parodoje eksponuojamos kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Guido Cagnacci, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Salvatoras Rosa, Leonardas Brameris, Louisas de Caullery, Francesco Fontebasso ir kt. Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K. Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Grafai taip pat turėjo gausius „Vilniaus albumo“ litografijų, Lenkijos–Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius. 

Parodoje išryškinamos dvi garsios grafų moterys – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė ir Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė, kurių talentas ir geri darbai atsiskleidė įvairiuose baruose. Parodą taip pat papildo fragmentiški kasdienio dvaro gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai. Paskutinių Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje. P

arodą lydės kultūriniai renginiai: dr. Aistės Bimbirytės-Mackevičienės paskaita „Vakarų Europos dailės keliai į Lietuvą XIX amžiuje“, Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Dvaro valgomasis: tarp tautiškumo ir tarptautiškumo. Rokiškio ir Pakruojo dvarų atvejai”. Renginių datos bus paskelbtos vėliau – atskiru pranešimu muziejaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.