Rokiškio dvaro bravoras bus gaivinamas. Laukiama ekspertų nuomonės (video) (3)

Publikuota: 2021-04-26 Kategorija: Kultūra
Rokiškio dvaro bravoras bus gaivinamas. Laukiama ekspertų nuomonės (video)
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Rokiškio dvaro bravoro stogą jau okupavo augmenija.

Rokiškio dvaro bravoras, liaudyje labiau žinomas „Krošinskių pilaitės“ vardu, ketinamas tvarkyti. Avarinės būklės pastato rekonstrucijos galimybes įvertins ekspertai, o tada bus sprendžiama, kaip jį atstatyti ir kaip pritaikyti nūdienos reikmėms.

Ne pilaitė, bet vis tiek svarbi
Romantiška vadinamosios „Krošinskių pilaitės“ istorija domina rokiškėnus. Kelta įvarių jos statybos versijų. Šio pastato ateitis buvo viena kertinių prieš dvejus metus vykusių Savivaldybių tarybų rinkimų, tiksliau, mero rinkimų diskusijų temų. Iš tiesų „Krošinskių pilaitė“ yra kaip jūrų kiaulytė: nei jūrų, nei kiaulytė. Šis statinys sąsajų su Krošinskiais neturi. Ir, nepaisant įdomios formos, pilimi niekada nebuvo. Mitą, remdamasis istoriniais šaltiniais, dekonstravo istorikas Giedrius Kujelis. Tai – dvaro bravoras. Pastatytas, manoma, XIX a. pradžioje.
Vieta, kurioje stovi pastatas, yra labai svarbi Rokiškio istorijai. Čia rasti seniausią miesto istoriją liudijantys archeologiniai radiniai, paženklinti Krošinskių herbu – žvakide.

Barbarų antplūdis
Griūvantis bravoro pastatas nepuošia miesto. Jį sunaikino ne tik laikas, bet ir sovietmečiu piktavališka neišmanėlių veikla: per patį pastato vidurį primūryta baltų plytų siena. Mat po II pasaulinio karo dvaro bravoras atiteko Rokiškio tarybiniam ūkiui, ten, kaip rašoma G. Kujelio ir archeologės Romos Sungailaitės straipsnyje „Rokiškio senojo dvaro teritorija“ buvo įkurtas Rokiškio rajono buitinis gyventojų aptarnavimo kombinatas, tiksliau – akmens apdirbimo dirbtuvės.
Su statiniu buvo elgiamasi barbariškai. Ne tik vidaus erdvių struktūra sugriauta. Bet ir „patobulintas“ pats pastatas: vietoj buvusio medinių rąstų intarpo buvo įmūrytas... baltų plytų intarpas. Vedant elektros instaliaciją, tiesiant keliuką, buvo išniokota ir pastato aplinka: seniausią miesto istoriją menantys archeologiniai sluoksniai buvo tiesiog perkasti ir išniokoti. Tai akivaizdžiai buvo matyti kasinėjimų metu. Muziejaus žinion šis pastatas perduotas tik 2004 m.

Kaip tinkamai restauruoti?
Akivaizdu, kad net ir laiko bei piktavalių nuniokotas pastatas tebėra gražus. Ir stovi jis puikioje vietoje. Akivaizdu, kad tinkamai restauravus, pritaikius nūdienos reikmėms, šis statinys būtų tikra miesto puošmena.
Kaip tinkamai restauruoti pastatą, kokia turėtų būti jo paskirtis, pasak mero Ramūno Godeliausko, yra diskusijų objektas. Apie tai rajono savivaldybės vadovas diskutavo su paveldosaugininkais.
Sutarta, kad pirmiausia pastato būklę turi įvertinti ekspertai. Tada svarbu imtis priemonių stabdyti pastato irimą. O jau po to būtina suformuoti idėją, kaip statinį įveiklinti, kad jis teiktų naudą miestui. Pasak mero, tik tuomet, kai bus apsispręsta dėl bravoro tolesnės paskirties, bus galima imtis renovacijos projekto. Toks darbų eiliškumas – ne atsitiktinis. Restauruojant jau būtina žinoti, kam pastatas skirtas, kad būtų galima deramai planuoti jo vidaus erdves.
Kol kas pasiūlymų nėra daug. Vienas iš variantų – kurti Aukštaitijos tautodailininkų namus. Kitas – įrengti ten suvenyrinių čerpių dirbtuves. Tačiau akivaizdu, kad vien tokiai veiklai šis pastatas yra per erdvus.
Meras teigia, kad svarbiausia kol kas išsiaiškinti tikrąją pastato būklę. Tada generuoti idėjas dėl jo rekonstrukcoijos ir pritaikymo miesto reikmėms. Kiek panašiai galėtų atsieiti restauracija, dar sunku pasakyti: tik po ekspertų išvadų apie pastato būklę, bus galima rengti projektus, ieškoti finansavimo šaltinių, sudaryti bent preliminarias sąmatas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video