Kaip Monmartro ugnis įžiebė Rokiškio dvaro meno kolekciją (0)

Publikuota: 2020-02-21 Kategorija: Kultūra
Kaip Monmartro ugnis įžiebė Rokiškio dvaro meno kolekciją
Rokiškio krašto muziejaus nuotr. / Fajetonas priešais dvaro rūmus. Vežėjo vietoje sėdi Hermancijos Pšezdzieckienės sesuo Marija Zamoiskienė

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Rokiškio krašto muziejumi, atidaro parodą „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės, saugomos Rokiškyje ir Kaune. 

Kolekcijos pagrindą suformavo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą. K.Tyzenhauzas savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar būdamas užsienyje įvairiais laikotarpiais.

Grafų iškyla gamtoje./Rokiškio krašto muziejaus nuotr.

Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K.Tyzenhauzas kūrinius rinkęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Galima sakyti, jog ši parodos leitmotyvu tapusi frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija.

Su Prancūzija K.Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno.

Didelę parodoje eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt.

Grafų Pšezdzieckių virėjas Augustas Kalpokas ruošia vaišes./Rokiškio krašto muziejaus nuotr.

Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K.Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys. Grafai taip pat turėjo gausius „Vilniaus albumo“ litografijų, Lenkijos ir Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius. 

Parodoje išryškinamos dvi garsios grafų moterys – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė ir Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė, kurių talentai ir geri darbai atsiskleidė įvairiose srityse. S.Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė yra pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba. 

Johannas Baptistas Lampi. Sofija Tyzenhauzaitė-Šuazel-Gufjė./Nuotr. iš žemaičių muziejaus „Alka“

Parodą taip pat papildo K.Tyzenhauzo ornitologijos kabineto paukščiai, fragmentiški dvaro kasdienio gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai.

Paskutinių Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje.

Parodos „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“ atidarymas. Vasario 27 d. 17 val. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas.


Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video