Dokumentinėje laidoje „Zachor. Atsimink“ kelionė po Rokiškį (3)

Šį pirmadienį 19.30 val. laidoje „Zachor. Atsimink“ du draugai Dovilė Kundrotaitė ir Elijas Martynenko keliaus po Rokiškį, kur paskutinį kartą ieškos litvakų kultūros palikimo. Rokiškio kelionės pradžia –  Panemunėlyje. Čia Švento Juozapo Globos bažnyčios klebonas Juozapas Matelionis po Didžiojo bažnyčios altoriaus grindimis slėpė žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraštį – išlikęs 96 puslapių rankraštis su jos eilėmis. 

Matildos tėvas Noachas Olkinas artimai draugavo su parapijos klebonu Juozapu Matelioniu. Sekmadieniais vaistininkas Olkinas ir klebonas kartu gerdavo arbatą, kalbėdavosi apie gyvenimą, abu laikėsi religinės tolerancijos. Kaip draugystės ženklą Olkinas padovanojo klebonui drožinėtą ąžuolinę klausyklą. 

Pats pirmas Matildos eilėraštis spaudoje pasirodė, kai jai tebuvo 9-eri, o nuo 13-os metų ji buvo matoma šalies spaudoje, jos eilėraščius spausdino įvairūs jaunimo laikraščiai ir žurnalai, įskaitant katalikiškus. Matildos talentą ypač ugdė Rokiškio Juozo Tumo–Vaižganto gimnazijos aplinka. Ji greit įgijo pripažinimą kaip viena ryškiausių gimnazijos literačių ir darėsi žinoma Rokiškio krašte. 

Rokiškyje Nepriklausomybės aikštėje negali neatkreipti dėmesio į namą su bokšteliais, tarpukariu priklausiusį Zametų šeimai. Senieji rokiškėnai sako, kad broliai Izraelis ir Chonė Zametai buvo turtingiausi miestelio žmonės – jiems priklausė „Lietmetalo“ kompanija. 

„Lietmetalo“ vyriausiasis iš vadų buvo inžinierius elektrikas Izraelis Zametas, kiti: metalo gaminių krautuvių savininkai Stepas Givavskis, Petras Rukas ir latvis Janis Rembergas iš Rygos svarstyklių gamyklos, atvykęs su visais savo ir brolio įrengimais. Deja, po pusmečio savininkai susipyko ir latvis, prisiteisęs 10 tūkst. litų, susikrovė įrenginius ir išsigabeno juos į Rygą. „Lietmetalo“ fabrikui pakvipo žlugimu, tačiau Chonė Zametas rado puikų sprendimą. Jis vedė turtingą žmoną iš Klaipėdos krašto, gavo gerą kraitį, už kurį pastatė motorinę, nupirko galingą variklį, prie fabriko pastatė malūną su dviem poromis girnų, valcais ir kruopine. Fabrikui liejinius tiekė Anglija, o metalo įsigijo Vokietijoje. 

Šiandien Rokiškyje Sinagogų gatvėje nėra nei vienos sinagogos. Ilgą laiką net nebuvo jokių ikonografinių šaltinių, kuriuose būtų vaizduojami sunaikinti Rokiškio litvakų maldos namai. Ir tik visai atsitiktinai internete buvo rastas 1937 m. filmuotas vaizdo įrašas „Trip to Lithuania“ („Kelionė į Lietuvą“), priklausantis Spielbergų šeimos vaizdo archyvui. Jame matyti žydiškų vestuvių ceremonija ir pasirodančios sinagogos. 

Įdomus faktas, kad tarpukariu Rokiškyje sinagogų buvo net keturios. Trys jų stovėjo Sinagogų gatvėje ir  atitiko Lietuvos trispalvės spalvas. Geltona buvo skirta Talmudo mokiniams – ji buvo maža, Žalia – turtingiems ir namų šeimininkams, tai buvo „žieminė“ sinagoga, turėjo krosnį ir buvo šildoma.  Raudona sinagoga buvo skirta visiems, tačiau ji buvo retai lankoma –  sakoma, kad joje vaidenosi. 

Rokiškyje gyveno ryški tarpukario asmenybė ir aktyvus Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas –  rabinas Šmuelis Arba Sniegas, o jo mama Eida buvo tiesioginė Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomos Zalmano provaikaitė. 1926 m. rabinas Sniegas buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kapelionu ir turėjo rūpintis religiniu karių žydų gyvenimu. Žydų kariams rabinas Sniegas visada pabrėždavo, kad „mūsų galimybė bus vien tik vienybėj“. 

Deja, šiandieną Rokiškis arba Rakišok, kaip miestelį vadino patys litvakai, liko be žydų, gyva tik atmintis – „Zachor“. 

„Keista šiemet vasara. Kiekvienas atsisveikinimas skaudus. Ir atrodo, kad viskas praeina nesugrįžtamai. Kada aš išlydžiu savo draugą, man rodosi: aš jo niekad daugiau nepamatysiu.“ (Matilda Olkinaitė „Atrakintas dienoraštis“). 

Daugiau apie žydiškąjį Rokiškį žiūrėkite atkuriamos dokumentikos laidoje „Zachor. Atsimink“ gruodžio 21 d. 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ su Dovile Kundrotaite ir Elijumi Martynenko.