Klaidos, dėl kurių iškeltame inkile paukščiai neapsigyvens niekada (1)

Publikuota: 2019-03-08 Kategorija: Gyvenimas
Klaidos, dėl kurių iškeltame inkile paukščiai neapsigyvens niekada
Delfi nuotr. /

Pavasaris – gamtos atgimimo metas. Pajutę pirmuosius pavasario ženklus, jam ruoštis suskubo ir paukščiai. Jie jau ieško sau tinkamų vietų perėti. Vieni suka lizdus medžių viršūnėse, o kiti dairosi inkilų. O jų reikia ne tik užmiesčio teritorijose, bet ir miestuose. Tačiau kokie paukščiai gali apsigyventi miesto teritorijoje įrengtuose inkiluose, ir kokios dažniausios žmonių klaidos, renkant inkilėliui vietą?

Inkilai reikalingi ir miestuose

Miestuose inkilai yra ne ką mažiau reikalingi nei užmiesčių teritorijose. Inkilus galima kelti ir prie daugiabučių namų, ir parkuose, svarbu, kad inkilai būtų tvarkingi ir pritaikyti toje teritorijoje gyvenantiems paukščiams. Kaip GRYNAS.lt pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas Gediminas Petkus, nusprendus pakabinti paukščiams inkilą, pavyzdžiui, šalia savo namų, pirmiausia vertėtų žvilgtelėti per langą.

Jeigu lauke yra bent keletas medžių, tikėtina, kad į juose iškeltus inkilus mielai įsikels ir nauji gyventojai. „Miesto teritorijoje inkilų labiausiai reikia smulkesniems paukščiams: didžiajai zylei, mėlynajai zylei, margasparnei musinukei. Inkiluose mielai kuriasi ir varnėnai, čiurliai, kuosos. Jie tikrai apsigyventų jiems iškeltuose inkiluose. Aišku, inkilų yra įvairiausių tipų ir konstrukcijų, juos galima iškelti, tačiau kažin, ar visuose juose apsigyvens paukščiai. Pavyzdžiui, galime iškelti inkilą naminei pelėdai, meletoms tačiau tankiai apgyvendintuose žmonių vietose jie negyvens“, – aiškina G. Petkus.

Ornitologas tęsia, kad viena pagrindinių gyventojų klaidų, kabinant paukščiams inkilą, yra netinkamas vietos parinkimas. Anot paukščių stebėtojo, labai svarbu, kad inkilas būtų atsuktas į pietų ar pietryčių pusę. Jeigu namas, šalia kurio kabinamas inkilas, pastarąjį užstoja, ant inkilo krenta šešėlis, maža tikimybė, kad paukštelis tokiame inkile apsigyvens ir ves skaitlingas dėtis.

Tiesa, inkilus miesto teritorijoje, pasak G. Petkaus, galima kelti ne tik medžiuose, bet ir pritvirtinti ant balkonų.

„Žmonėms, kurie gyvena renovuotuose daugiabučiuose, rekomenduojame išsikelti inkilus ant balkonų ar pan. Renovuotuose daugiabučiuose nebėra laisvų angų, kur jie galėtų įsikurti, tad puikiai gyvena žmonių iškeltuose inkiluose. Paukščiai sėkmingai peri. Aš pats turiu inkilą ketvirtame aukšte ir varnėnai jame peri. Tiesa, nereikia nuliūsti, jei paukščiai inkiluose neapsigyvena pirmaisiais metais. Tai nereiškia, kad antrais ar trečiais metais negyvens“, – akcentuoja ornitologas.

Parkuose inkilų įvairovė

didesnė Jeigu ketinama kelti inkilus miesto parke, tokiu atveju, pasak G. Petkaus, reikėtų pagalvoti apie daugiau paukščių rūšių. Parkuose gyvena daugiau sparnuočių, todėl ir inkilų reikia įvairesnių. „Jeigu inkilus planuojama kelti parkuose, tai juose paukščių įvairovė yra kur kas didesnė, todėl ir inkilų galima kelti daugiau ir įvairesnių, pavyzdžiui, be jau minėtų, galima iškelti inkilą kuoduotojai zylei (paprastai ant spygliuočių medžių), margasparnei musinukei, paprastajai raudonuodegei, bukučiui, varnėnui, čiurliui, galima pamėginti ir pelėdai, jei parkas didesnis. Jei šalia parko teka upė ar tyvuliuoja ežeras, tvenkinys inkilo gali reikėti ir klykuolėms, didžiajam dančiasnapiui", – aiškina ornitologas.

Į ką atsižvelgti, renkantis inkilą?

G. Petkus pažymi, kad renkantis ar gaminant inkilą, reikia atsižvelgti į kelis aspektus. Pirmiausia, jeigu ketinama inkilą kelti viešosiose vietose, jis turi būti tvirtas ir pagamintas iš sausų, gerai išdžiuvusių lentų, kad tarnautų daugiau nei kelerius metus. Inkilo vidinės lentelės turi būti šiurkščios, kad paukščių jaunikliai galėtų lengviau „išlipti“ iš inkilo. Tuomet pašnekovas siūlo apsvarstyti, kokiu būdu inkilas bus pakabintas – pritvirtintas prie medžio kamieno ar pakabintas už kabliuko ant šakos. Taip pat būtina prisiminti, kad inkilai turi būti valomi.

„Abu būdai yra geri. Tik darant inkilo konstrukciją, reikia apgalvoti, kad inkilas turi būti atidaromas, kad jį būtų lengva išvalyti. Nes dažnai inkilai iškeliami, bet pamirštama juos valyti. Idealiausiu atveju, inkilą reikia išvalyti kasmet, jei inkilas yra pritaikytas smulkiems paukščiams, tokiems kaip žvirbliai, zylės, musinukės. O jei inkilas skirtas varnėnams, jį reikėtų valyti bent kas kelerius metus, nes varnėnai įprastai patys inkilus išsivalo“, – paaiškina paukščių specialistas.

Jeigu nuspręsta inkilą tvirtinti prie medžio kamieno, pasak G. Petkaus, jokiu būdu negalima jo rišti virve ar apsukti viela aplink medžio kamieną, nes taip galima pažeisti patį medį. „Geriau truputį pakalti ir taip pritvirtinti inkilą arba kabinti su kabliu“, – sako specialistas. Kabinti inkilą reikia tam tikrame aukštyje. G. Petkus sako, kad miestuose geriausia įkelti inkilą 4 metrų aukštyje ir aukščiau, kad jo nepasiektų žmogus.

Jeigu inkilas bus keliamas juodajam čiurliui, jį reikia iškelti kiek įmanoma aukščiau, net 10 m aukštyje, nes šie paukščiai peri aukštai. Taip pat labai svarbu išlaikyti atstumą ir tarp inkilų. Ornitologas G. Petkus pažymi, kad, pavyzdžiui, inkilus zylėms reikėtų kabinti maždaug nuo 30 iki 50 metrų atstumu vienas nuo kito. Tiesa, varnėnų inkilai gali būti ir arčiau vienas kito.

Kaip pačiam pasigaminti inkilą? Lietuvos ornitologų draugija informuoja, kad lentinių inkilų gamybai geriausia tinka 1,5-2,5 cm storio sausos nedaug ar visiškai neobliuotos lentos. Stogeliui parenkama truputį storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti neverta. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.

Visi mažesnieji – zyliniai inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį juos būtų galima išvalyti. Paprasčiausias būdas tai pasiekti – inkilo stogelį pritvirtinus tik priešinguose stogelio kampuose kalamais dviem vinimis, iš kurių vienas įkalamas iki galo, kitas – tik ne iki galo. Taip pritvirtinto stogelio vieną kampą pakėlus ir pasukus į šoną, patogu inkilą išvalyti. Norint stebėti paukščius - stogelį ar inkilo sienelę galima tvirtinti lankstais bei kabliuku. Tačiau nereikia pamiršti, kad sparnuočiai veisimosi metu jautriai reaguoja į bet kokį trikdymą.

Kokio dydžio inkilų reikia inkiluose gyvenantiems paukščiams, rasite ČIA.

Reikia atsižvelgti ir į spalvą

Gyventojams, kurie planuoja inkilus pirkti ar gaminti patys, dažnai kyla klausimas, ar šalia inkilo būtinai reikia laktelės. Ornitologas G. Petkus sako, kad laktelės reikalingos tuomet, kai jei inkilas tvirtinamas prie pastato ar kito pagrindo, kur nėra šakų paukščiui nutūpti. Bet jei inkilas iškeltas ant medžio, kuris turi šakų, laktelės nėra būtinos.

Klausimų kyla ir dėl inkilo spalvos. Dažnai inkilus gaminant darželiuose ar mokyklose, jie būna nudažomi ryškiomis spalvomis. G. Petkus sako, kad ryškios inkilo spalvos paukšteliams nėra bėda, tačiau apie inkilo dizainą reikėtų pagalvoti tam, kad jis nedarkytų natūralaus kraštovaizdžio. Taip pat labai svarbu, kad nebūtų dažytas pats inkilo vidus.

„Dėl inkilų dažymo, tai svarbiausia, kad nebūtų dažytas vidus. O jei iš lauko pusės, jis turi būti dažytas natūraliomis spalvomis – žalsva, rusva. Gali būti ir ryškesnės spalvos, tačiau reikėtų jų vengti, kad nebūtų sudarkomas natūralus kraštovaizdis“, – aiškina ornitologas. Pasak G. Petkaus, ornitologai mielai sutinka apsilankyti mokyklose, kartu su mokiniais kabinti inkilus paukščiams, papasakoti mažiesiems apie mūsų šalies sparnuočius. Kartas nuo karto ornitologai savo iniciatyva organizuoja ir viešus susitikimus su gyventojais, kurie nori daugiau sužinoti apie paukščius.

G. Petkus pažymi, kad kelti inkilus niekada nėra vėlu. Tai galima daryti ir rudenį ar žiemą, tačiau jei norima, kad dar šiemet šalia namų apsigyventų sparnuočiai, jau šiomis dienomis reikėtų kelti inkilus. Vėliausiai tai daryti galima gegužės pradžioje. Taip pat galima gaminti lizdus kregždėms, kurios vis dar svečiuose kraštuose, tačiau grįžusios taip pat ieškos sau perėjimo vietos. „Galima gaminti dirbtinius lizdus kregždėms. Jos dar nėra grįžusios, bet grįžusios ieškos, kur apsistoti. Kregždės labai svarbūs paukščiai, sulesa daug vabzdžių, apie stiklinę per dieną. Kad jos neterštų, galima pritvirtinti lenteles po lizdais“, – aiškina ornitologas.

Kaip pasigaminti lizdą kregždėms, galite rasti ČIA.


Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video