Vainienė: ES valstybėse tokios praktikos taikyti galimybių pasus prekyboje nėra (1)

Publikuota: 2021-09-20 Kategorija: Aktualijos
Vainienė: ES valstybėse tokios praktikos taikyti galimybių pasus prekyboje nėra
Rokiškio Sirena nuotr. / Galimybių pasas

Kol pamatinį žmogaus poreikį – alkį – patenkinančios maisto prekių parduotuvės Europos Sąjungoje atviros visiems, Lietuvoje į jas įžengti gali tik Galimybių pasą ar jam prilygstantį dokumentą turintys asmenys, išskyrus atskirą įėjimą iš lauko turinčias ir 1500 kv. metrų ploto neviršijančias prekybos vietas. Galimybių paso taikymas maisto prekių parduotuvėse – vienetinis, eksperimentinis atvejis, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nors panašus dokumentas, skaitmenins COVID-19 pažymėjimas arba kitaip „Žaliasis pasas“, dalyje Europos Sąjungos valstybių buvo pradėtas taikyti ir anksčiau, šią savaitę įvesta taisyklė – drausti Galimybių paso neturintiems žmonėms lankytis tam tikrose maisto prekybos vietose – pasak ekonomistės Rūtos Vainienės, yra unikali, nes Lietuva ją taiko pirmoji.

„Esame kaip ledlaužiai, eksperimentatoriai: Europos Sąjungos valstybėse tokios praktikos taikyti galimybių pasus prekyboje nėra. Yra tik Kipre, bet tai sala, turizmas, todėl nelabai galime jos pavyzdžiu pasinaudoti. Kalbant apie Prancūziją, ten tik atskirose apskrityse, kuriose bloga epidemiologija, ir prekybos centruose nuo 20 000 kv. metrų. Vienas prekybos centras kreipėsi į Teismą ir jis pripažino neteisėtą Galimybių paso naudojimą, argumentuodamas, kad taip žmonėms neleidžiama apsipirkti mažesnėmis kainomis, nes būtent ten, kur didesni srautai ir didesnis mastas, yra mažesnės kainos. Ir jiems leido veikti be galimybių paso (...) Lietuvoje ta specifika ir unikalumas, kad galimybių pasas taikomas ir maisto prekių parduotuvėse“, – naujienas komentavo prekybos įmonių asociacijos vadovė R. Vainienė.

Pašnekovės nuomone, sėkmingai veikti per epidemiją prekyba geba, o Lietuvos epidemiologinė situacija net nėra tokia prasta kaip kaimyninėje Estijoje, tačiau griežti ribojimai taikomi būtent čia.

„Mano giliu įsitikinimu, prekyba gali veikti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai, tiesiog turi būti surikiuotas lankytojų srautas. Ventiliacija jau pasirūpinta, atitvarais pasirūpinta, kontaktas nėra labai artimas ir ilgas, todėl manau, kad su srauto ribojimo priemonėmis būtų galima veikti visai prekybai. Yra, kur epidemiologija blogesnė, pavyzdžiui, Estijoje, ir tokie ribojimai netaikomi“, – tvirtina ekonomistė R. Vainienė.

Galimybių paso įvedimas veikia ir maisto tiekėjus: anot R. Vaisienės, mažėja produktų užsakymai. Kyla tikimybė, kad Lietuvos pirkėjai, negalėdami patekti į savo įprastai lankomas parduotuves, migruos į kitus, jiems prieinamus, parduotuvių tinklus. Prekybos tinklų konkurencija, jos teigimu, turėtų vykti kitais būdais, tačiau pasiekti aukso vidurį sudėtinga.

„Esame gavę ir iš tiekėjų asociacijų, daugiausia mėsininkų ir paukštininkų, kurie sakė, kad „prekybininkai mažina užsakymus“. Todėl, kad matomai prognozuoja, jog srautas persiskirstys kažkiek tarp to paties tinklo parduotuvių, bet gali būti, kad pirkėjai numigruos ir į kitą tinklą, o ten nebūtinai prekiaujama vietos produkcija, ten didesnė dalis importo. (...) Pripažįstame, kad įmonės turi tarpusavyje konkuruoti, bet visai kitais dalykais, o ne teisės aktuose įrašytais kvadratais, kurie vieniems sudaro geresnes sąlygas, kitiems blogesnes. Idealų sprendimą rasti sunku: ir per pirmą karantiną buvo negerai ir per antrą, kada vieni dirbo praktiškai tik ribodami srautą, o kiti nedirbo visai“, – primena R. Vaisienė.

Galimybių paso taikymas didžiosiose parduotuvėse jau įvestas, o jo efektyvumą atskleis laikas: anot prekybos įmonių asociacijos vadovės, rimtų iššūkiu pirmosiomis dienomis patirta nebuvo, viskas vyksta sklandžiai, tačiau bendras portretas išryškės tik savaitės pabaigoje. Visgi ji džiaugiasi, jog buvo sukurta nauja profesija ir gyventojams atsirado papildomų darbo vietų.

„Visapusišką vaizdą turėsime tik po savaitės, kai visas ciklas bus prasisukęs. Dabar vyksta pirmieji įspūdžiai: darbuotojai tik įgunda, kur reikia žiūrėti, jei tai ne Galimybių pasas, o kitas dokumentas (...) Buvo pasamdyti žmonės specialiai atrinkti šiai funkcijai: net atsirado nauja profesija – Galimybių paso tikrintojai. Tai nėra apsaugos darbuotojas: tokie darbuotojai turi būti praėję mokymus, turėti savotišką licenciją. Galimybių paso tikrintojai, jei jie užsiima tik tikrinimu, yra naujos profesijos atstovai: jiems reikia mokėti kalbas, nes tas dokumentas, kurį asmuo pateiks, gali būti surašytas ir hieroglifais. Jis turi gerai išmanyti matematiką, nes jam iš to dokumento reikia suskaičiuoti savaites, kiek praėjo nuo antro skiepo ir žinoti, ar jau įsijungė galimybės“. – sako ekonomistė.

Nuo praėjusio pirmadienio dauguma įstaigų atverti duris gali tik galiojantį Galimybių pasą ar jam prilygstantį dokumentą pateikusiems klientams: išimtys taikomos degalinių, muziejų ir bibliotekų lankytojams, o įsigyti būtinų maisto prekių šalies gyventojai gali mažosiose parduotuvėse, kurių plotas neviršija 1500 kv. metrų.





Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video