Miškininkai įspėjo, kokią staigmeną paruošė nelegaliems eglučių kirtėjams (0)

Publikuota: 2019-12-10 Kategorija: Aktualijos
Miškininkai įspėjo, kokią staigmeną paruošė nelegaliems eglučių kirtėjams
Rokiškio Sirena nuotr. / Miškas

Miestams ir miesteliams pradėjus ruoštis gražiausioms žiemos šventėms, gyventojai taip pat suskumba ieškoti eglutės savo namams. Žaliaskarė – ne tik sukuria kalėdinio laukimo atmosferą, namus pripildo miško kvapo, tačiau jau daugelį metų yra neatsiejamas švenčių simbolis. Kol daugelis gyventojų eglutės ieško prekybos centuose, medelynuose ir specialiai tam skirtose prekybos vietose, kiti vis dar išdrįsta medelį savavališkai nusikirsti miške.

Miškininkams tai itin įtemptas metas, nes prieš Kalėdas suaktyvėja sąmoningai gamtai kenkti išdrįstančių gyventojų. Tiesa, išsisukti nuo baudų pavyksta retam, nes nuolat vyksta reidai, kurių tikslas – sustabdyti neteisėtus miško medelių kirtimus.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas patikina: „Šiemet, kaip ir kiekvienais metais prieš šventes, bus organizuojami reidai, kurių tikslas – mažinti neteisėtų kirtimų skaičių. Reiduose tradiciškai dalyvauja miškininkai, aplinkosaugininkai ir policijos atstovai. Prie to nemažai prisideda ir savivaldybių darbuotojai, kurie tikrina prekybos Kalėdų eglutėmis vietas.“

Miškuose pagaunama vis mažiau pažeidėjų

Miško apsaugos specialistai sako, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, kad miške elgiuosi kaip savo kieme. Visgi, pamažu didėja žmonių sąmoningumas gamtos apsaugos klausimais, o pažeidėjus stabdo ir baudos, ir gėdos jausmas.

„Jaunoji karta, vertinant ekologiniu ir gamtosauginiu požiūriu, yra daug sąmoningesnė. Žinoma, vis dar pasitaiko pavienių pažeidimų, kai žmonės vietoj to, kad nusipirktų Kalėdų eglutę arba šaką, eina į mišką ir nusikerta jauną medelį, nevertindami, kokią žalą daro miško ekosistemai. Džiugu, kad jau nebepasitaiko tokių atvejų, kokių būdavo prieš 15–20 metų, kai miškininkai po švenčių rasdavo ištisus plotus plynai iškirstų miško želdinių, kurie pakliūdavo į prekybos vietas. Taip seniau buvo organizuojama nelegali prekyba Kalėdų eglutėmis“, – pasakoja M. Ivanauskas.

Specialisto pasiteiravus, kuriuose Lietuvos regionuose dažniausiai gyventojai savivaliauja ir renka baudas už eglučių vagystes iš miškų ir kiek pernai užfiksuota tokių baudos gavėjų, jis teigė, kad tendencijos yra džiuginančios. Neteisėti Kalėdų eglučių kirtimai tapo retu pažeidimu. Per sezoną nubaudžiama iki dešimties pažeidėjų. Daugiausiai į gamtosaugininkų rankas pernai metais pakliuvo prie didžiųjų Lietuvos miestų miškuose žaliaskarės ieškojusių pažeidėjų.

Jei eglutę norite nukirsti privačiame savo miške

Privačių miškų savininkai savo miške eglutę gali nusikirsti be leidimų. Tiesa, jie turi nepamiršti, kad gali būti patikrinti miškininkų ar aplinkosaugininkų, todėl svarbu su savimi turėti miško nuosavybės dokumentus.

Kitas klausimas – ar verta tai daryti ir kokia žala yra gamtai dėl sutaupytų keliasdešimties eurų?

Pasak VĮ VMU Miško apsaugos skyriaus vadovo, žala, savavališkai miške nukirtus eglę, yra įvairiapusė. „Tai negautas nukirstos eglės medienos prieaugis, kuris galėjo didėti iki pat medžio brandos. Augdamas medis galėjo valyti orą, išskirti deguonį, surišti atmosferoje esantį CO2, kuris prisideda prie planetos klimato šiltėjimo. Tai ir prieglobstis paukščiams, retoms augalų rūšims. Ant medžio, kuris pasibaigus jo gamtinei brandai nudžiūtų, galėtų įsikurti vabzdžiai, mintantys negyva mediena, tarp kurių dažnai pasitaiko ir retų rūšių. Medžiui nuvirtus ir pradėjus irti, aplink susidaro palankus mikroklimatas atsikurti naujajai miško kartai iš nukritusių sėklų nuo gretimų medžių. Tačiau aptariamu atveju viskas baigiasi mažo Kalėdų medelio nukirtimu, ir toliau visa, kas aukščiau išvardinta, negali įvykti. Tai didelė žala gamtai", - teigė miškininkas.

Kas laukia, jei savavališkai nukirsite eglutę

Baudos už nelegalų eglučių kirtimą, pasak Valstybinių miškų urėdijos specialistų, nėra mažos, todėl, ir pažeidėjų, su kirviu bei pjūklu keliaujančių į mišką, vis mažėja. Šiuo metu bauda už neteisėtai nukirstą Kalėdų eglutę siekia iki kelių dešimčių eurų (nuo 14 iki 30 eurų). Pažeidėjui papildomai tenka atlyginti gamtai padarytą žalą. Taip pat – valdytojui ar miško savininkui kompensuoti nukirstos eglutės kainą. Susidaro išties nemaža suma, ir tokiu būdu „įsigyta“ Kalėdų eglutė kainuos išties daug.

Kiekvienas Valstybinių miškų urėdijos regioninis padalinys reidus vykdo dar gerokai iki prasidedant šventėms. Tikslios reidų vietos nėra nurodomos. Šiais metais bus vykdomi ir bendri miškininkų, aplinkosaugininkų reidai kartu su policija.

Eglišakius dalina ir už dyką

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai rekomenduoja ir skatina gyventojus namus puošti specialiai Kalėdoms užaugintais medeliais, taip mažinant gamtai daromą žalą, o dar geriau – rinktis eglių šakas. Prie šio gamtosauginio požiūrio plėtros kasmet prisideda Valstybinių miškų urėdija, per akcijas dalindama eglės šakas už dyką.

Pasak M. Ivanausko, laukiant Kalėdų ir puošiant savo namus, reikia vadovautis mažesnės žalos gamtai darymo principu: „Jei gali nekirsti – nekirsk arba nepirk nukirstos, jei gali apsieiti be eglutės vazone – papuošk savo kambaryje gražia eglės šaka“.

VĮ VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas patikino, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, miškininkai Kalėdų eglutėmis prekiaus kiekviename šalies regioniniame padalinyje. Netrukus prekybos vietų sąrašas bus paskelbtas įmonės internetiniame puslapyje www.vivmu.lt. Šiemet paprastosios eglutės iš miško, priklausomai nuo rūšies ir dydžio (nuo 0,5 m iki 4 m ir aukštesnės), kainuos nuo 2 iki 35 eurų, užaugintos plantacijose – nuo 5 iki 40 eurų. Plantacijose užaugintų sidabrinių eglučių kaina bus nuo 10 iki 100 eurų. Eglučių vazonuose kaina, priklausomai nuo dydžio ir rūšies, svyruos nuo 8 iki 80 eurų.

Savivaliautojų miške gali visai nelikti

Pasak specialistų, nors tokių, kurie bando „sutaupyti“ gamtos sąskaita vis mažėja, tačiau tai nėra visiškai išnykęs reiškinys. Miškininkų bei aplinkosaugininkų darbą palengvinti gali ir piliečiai, informuojantys apie pastebėtus pažeidimus. Tai galima padaryti elektroniniu paštu, kreipiantis į Valstybinę miškų tarnybą arba Valstybinių miškų urėdiją (apsauga@vmu.lt).


Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video