Kas atsakingas už sklype augančių medžių priežiūrą? Savininkas (4)

Publikuota: 2021-07-15 Kategorija: Aktualijos
Kas atsakingas už sklype augančių medžių priežiūrą? Savininkas
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Medžiai ir laidai – ne pats geriausias derinys. Kad medžių šakos nepasiektų laidų, turi pasirūpinti sklypo savininkas.

Rokiškėnai labai myli medžius. Ypač mėgsta juos sodinti arti įvairių komunikacijų: mikrorajone medžių prisodinta net ant šildymo trasų, arti pastatų. Privačiose teritorijose mėgstama medžius sodinti tiesiai po elektros laidais. Taip nutiko vienai rokiškėnei, kuri savo privačiame sklype pasodintą didžiulę kriaušę vieną gražią dieną rado... tiesiog nugenėtą. Tą padarė elektros tinklus prižiūrintys specialistai. Akivaizdu, kad ponia labai pasipiktino, kad jos numylėtą kriaušę kažkas apgenėjo. Tačiau... Kad elektros tinklus prižiūrinčioms bendrovėms netektų genėti svetimų medžių, tuo privalo pasirūpinti sklypų savininkai. Šios ponios skambutis tapo pretekstu pasidomėti, kaip savininkai privalo rūpintis želdiniais, kad nekiltų nemalonumų. Medžių ir laidų kaimynystė nėra tokia nekalta, kaip iš pradžių atrodo: pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto, stichijų metu būtent dėl medžių įvyksta du trečdaliai elektros tinklų gedimų. Sklypo savininkai turėtų nepamiršti, kad medžiui nutraukus elektros laidus, dėl to patyrę nuostolių kaimynai gali prašyti žalos atlyginimo.

Kol nedidelis, tol gražus
Lietuvių meilė medžiams kartais peržengia sveiko proto ribas. Žinoma, želdynai, vaismedžių sodai yra gražu, o pastarieji – dar ir naudinga. Tačiau į žemę pasodinta liauna obelytė ar kriaušė, neteisingai ar apskritai negenima, per porą dešimčių metų virsta milžinišku medžiu. Žinoma, sodinant medelį, sunku įsivaizduoti, koks jis užaugs. Todėl juos sodindami sodininkai, ypač vyresnės kartos, pridarė nemažai klaidų. Vienos didžiausių ir sunkiausiai sprendžiamų senų sodų problemų – per arti kaimynų sklypo ribos pasodinti medžiai. Kita ne mažiau opi bėda – po išorinėmis elektros linijomis pasodinti augalai. Aišku, kyla akivaizdus klausimas: kaip apskritai po laidais galima įsigudrinti pasodinti medį? Jei jau padaryta tokia klaida, tai tą medį bent prižiūrėti reikia. O tai ne visuomet paprasta: senų obelų, o ypač kriaušių, sidabrinių eglių, kartais ir koloninių tujų viršūnėms genėti be keltuvo nebeapsieisi. Todėl neretai savininkai tiesiog moja ranka: „o ką aš galiu padaryti“. Kol vieną gražią dieną, kaip minėtoji ponia, randa savo numylėtus medžius nugenėtus.
Moteris piktinosi, kad esą ji nė perspėjimo negavo, kad turi susitvarkyti savo sklype esantį medį. Tačiau praktika rodo, kad sklypų savininkams paprastai išsiunčiamas ne vienas prašymas pasirūpinti savo želdinių priežiūra. Ir tik tinkamai to nepadarius, į darbą kimba ESO rangovai. ir taip, jie turi teisę svetimame sklype nugenėti elektros laidams pavojų keliančius medžius.

Kas atsakingas?
Apie sklypų savininkų teises ir pareigas „Rokiškio Sirena“ kalbėjosi su ESO Ryšių su visuomene projektų vadovu Pauliumi Kalmantu. Jis teigė, kad Labai dažna elektros avarijų priežastis – šalia elektros linijų augantys neprižiūrėti medžiai. Pučiant stipriam vėjui, siaučiant audrai, medžiai ir jų šakos gali nutraukti laidus ar nuversti atramas. „ESO skaičiuoja, kad stichijų metu daugiau nei du trečdaliai visų gedimų įvyksta dėl medžių poveikio“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis yra dėl gamtinių reiškinių – apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, snygio, kt. – poveikio pažeistos šalia medžių esančios elektros oro linijos. Didžiausią pavojų joms kelia medžiai, kurie auga apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami nutraukia oro linijų laidus.
„Nuolatos primename, kad gyventojai yra atsakingi už jų priklausančioje žemėje šalia elektros linijų augančių medžių ir kitų želdinių priežiūrą. Tai reglamentuoja Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93ׅ“, – akcentavo pašnekovas.
Taisyklių 26 punkte numatyta, kad „miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, įskaitant sodininkų bendrijų teritorijas ir viensėdžius, kuriuose įrengti elektros tinklai, jų proskynose, užtikrinant saugų atstumą iki elektros tinklų, nustatytą Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, želdinius, želdynus kerta ir geni želdinių, želdynų savininkai ir (ar) valdytojai, suderinę (išskyrus krūmų kirtimo darbus) su tinklų operatoriumi šių darbų atlikimo terminus“.
Kitaip tariant, gyventojai privalo prižiūrėti jų žemėje esančiose elektros tinklo apsaugos zonose augančius medžius ir krūmus, už šios pareigos nevykdymą tose pačiose taisyklėse 27 punkte numatyta, kad „tais atvejais, kai želdinių, želdynų savininkai ir (ar) valdytojai yra valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, organizacijos, jos operatoriaus reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) operatoriaus patirtas želdinių, želdynų kirtimo ir (ar) genėjimo darbų išlaidas, taip pat operatoriaus nuostolius, patirtus dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius, želdynus prižiūrinčių savininkų, valdytojų laiku neiškirsti želdiniai, želdynai“.

Numatytos ir sankcijos
Taip pat, 28 punkte yra numatytos sankcijos, jei dėl minėtų želdinių įvyko elektros įrenginių gedimas „jei želdinių, želdynų savininkai arba valdytojai tinklų operatoriui nesudarė sąlygų ar kitaip trukdė iškirsti ar išgenėti elektros tinklų apsaugos zonoje (proskynoje) esančius želdinius, želdynus dėl kurių įvyko elektros įrenginių gedimas, želdinių, želdynų savininkai, valdytojai, tinklų operatoriaus reikalavimu, privalo atlyginti (kompensuoti) tinklų operatoriaus patirtus nuostolius dėl elektros įrenginių gedimo, įskaitant dėl medžių genėjimo ir (ar) kirtimo“.
Teisės aktai nusako, kad ESO arba bendrovės samdytas rangovas kreipiasi į savininką, kad jis tinkamai prižiūrėtų elektros apsaugos zonoje esančius medžius, želdinius. Jeigu per nustatytą laiką gyventojas to nepadaro, darbus atlieka ESO, arba pasamdytas rangovas, suderinus su savininku. Tai daroma, nes bendrovė privalo užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą gyventojams.
O kas būna tiems, kurie nenori geranoriškai tvarkytis? „Jeigu savininkas neleidžia ar trukdo atlikti darbus, tai įvykus avarijai dėl to medžio, nuostolius turės padengti savininkas. Paprastai tokiais atvejais ESO klientai, kaimynai, kreipiasi į bendrovę dėl žalos atlyginimo, o bendrovė savo ruožtu kaip tai ir yra numatyta minėtų taisyklių 28 punkte gali kreiptis į želdinių, želdynų savininkus, valdytojus, kurie, privalo atlyginti tinklų operatoriaus patirtus nuostolius dėl elektros įrenginių gedimo“, –. Aiškino P. Kalmantas.

Genėti būtina
Jis patarė: „savo valdose augančius medžius būtina apžiūrėti kiekvieną pavasarį, kad jie nesukeltų nuostolių patiems gyventojams ir nepatogumų kaimynams. Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores – baigiantis vasarai, kai augalas nustoja augti ir ima ruoštis žiemai. Tuomet yra lengviau nukirpti dar nesumedėjusius ūglius“.
Dažnai kyla klausimas, kas galėtų atlikti genėjimo darbus. ESO negali rekomenduoti kas tą galėtų atlikti. Be to, konkurencijos įstatymas numato, kad ESO, kaip dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis, negali riboti konkurencijos. Todėl rekomenduojame vartotojams savarankiškai pasirinkti ir nuspręsti kas atliks darbus. Kanalai, kuriais galima rasti įmones atliekančias šiuos darbus: interneto paieškos sistemos arba informacijos telefonu teikimo/konsultavimo įmonės.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video