Už tai, kaip gyvename šiandien, turime padėkoti tris dešimtmečius trunkančiai švietimo reformai. Už tuos šaunius politikus, žibančius socialiniuose tinkluose, ministrus, organizuojančius virtualias ekskursijas po ministerijas. Matyt, tuo pačiu tebeieškančius žadėtosios paramos verslui ir, žinoma, garsiojo pandemijos valdymo plano. Ir visiškai susimaunančius bet kuriuose rimtesniuose debatuose. Bendraujančius su savo rinkėjais tik iš ekranų, mat gyvų žmonių ir jų klausimų tiesiog bijo. Jie sprendžia neegzistuojančias problemas, mat tas, kurios yra čia ir dabar, išspręsti nesugeba.
Laikas ir erdvė – žmogaus būties dimensijos. Kad ir kaip betrintume snukelius influenserių reklamuojamais kremais, kad ir kiek nutolstančią jaunystę b
