Gyvūnų mylėtojų kantrybė trūko – laikas steigti globos namus (video) (20)

Publikuota: 2018-10-09 Kategorija: Žmonės
Gyvūnų mylėtojų kantrybė trūko – laikas steigti globos namus (video)

Vieša paslaptis, jog beglobių gyvūnų problema - itin jautri tema visos šalies mastu. Rokiškio rajonas toli gražu ne išimtis: ne vieną dešimtį metų po daugiabučių balkonais spiečiasi benamės katės, ne pirmus metus gatvėse atpažįstami ir šeimininkų neturintys šunys. Nors ši tema gvildenama jau kelerius metus, asociacijos „Vieningi kartu“ atstovas Ramūnas Godeliauskas nusprendė, kad svajonėms atėjo galas ir, taręs, kad sutelkę savo idėjas ir pastangas galime daugiau, subūrė gyvūnų mylėtojų būrį, kuris žūt būt pasiryžęs kovoti už tai, kad išduoti ir pamiršti gyvūnai gautų dar vieną šansą kažkam tapti geriausiais draugais. Spalio 8-ą dieną Rokiškio parapijos namuose keturkojų augintiniai nusprendė – rajone privalo būti įrengti gyvūnų globos namai.

Globos namai – būtini

Spalio 8 dieną Rokiškio parapijos namuose vyko gyvūnų mylėtojų susirinkimas. Pasidalinti idėjomis bei siūlyti pagalbą atvyko beveik trys dešimtys žmonių, tarp kurių susirinkimo organizatorius Ramūnas Godeliauskas, „Gyvūnų globa Rokiškyje“ bendruomenės įkūrėja Renata Andriūnienė, buvęs rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas bei kiti keturkojų mylėtojai.

Susirinkimas prasidėjo nuo glaustos susirinkusiųjų pažinties – pasakę savo vardus kiekvienas trumpai papasakojo apie auginamus keturkojus, apie suteikiamą pagalbą benamiams gyvūnams. Pažinčiai pasibaigus, buvo plačiai atveriamos opiausios su benamiais gyvūlėliais susijusios problemos Rokiškio mieste bei visame rajone. Susirinkusieji nepabūgo atvirauti: pasakojo lūšnynuose rastų katinėlių gelbėjimo operacijas, kalbėjo apie sunkumus rasti ne tik nuolatinę, bet ir laikinąją globą lauke besiglaudžiantiems gyvūnams bei žmonių abejingumą.

Nors per pusantros valandos trukusį pasitarimą buvo aptariamos ir kituose miestuose benamių augintinių gyvenimo sąlygas gerinančios naudojamos priemonės, tokios kaip PSP – „Pagauk, sterilizuok, paleisk“, namukai bei šėryklos benamėms katėms, galutinai buvo nuspręsta, jog bet kokiu atveju mieste turi atsirasti ir įprasti gyvūnų globos namai.

Retas nepritaria

Jog Rokiškiui reikalingi gyvūnų globos namai abejingais neliko ir didžioji dauguma „Rokiškio Sirena“ skaitytojų. Dar vasaros viduryje norėdami išsiaiškinti žmonių požiūrį į beglobius gyvūnus skelbėme balsavimą „Ar Rokiškio rajone reikalingi gyvūnų globos namai?“. Balsavimas susilaukė didžiulio skaitytojų dėmesio – žmonės ne tik spaudė „Taip“ ir „Ne“ balsavimo laukelius, bet ir reiškė nuomonę komentaruose.

Viso balsavime dalyvavo 693 žmonės, iš kurių net 96% (665 balsavusieji) teigė, jog gyvūnų globos namai Rokiškio rajone – privalomi ir tik 4% (28 balsavusiųjų) pasisakė prieš. Pastarųjų pasisakymų komentaruose neatsirado.

Patalpos yra, bet...

Prakalbus apie svarbiausią klausimą – globos namų patalpas, R. Godeliauskas teigė, jog šiuo metu gyvūnų globos namų steigimui siūlomas buvęs vaistų sandėlys, tačiau tokiai veiklai jis netinkamas. „Kadangi sandėlyje buvo laikomi vaistai, į patalpų sienas, į patį betoną yra įsigėręs vaistų kvapas. Ten sunku žmogui išbūti, o ką jau apie gyvūnus kalbėti. Taip pat pastatas neturi stogo,“ – sakė susirinkimo organizatorius.

Atmetus pirminį variantą imta kalbėti apie buvusios areštinės patalpas, kurios anot R. Godeliausko, būtų pats tinkamiausias variantas gyvūnų globos namų įrengimui. „Pastate viskas yra: ventiliacija, vandentiekis, elektra, net čiužiniai. Taipogi patalpoje įrengtos erdvės būtų lengvai pritaikytos gyvūnų apgyvendinimui, gydymui. Pastatas miesto pakraštyje, toli nuo gyvenamųjų bei daugiabučių namų, turi erdvų kiemą. Tai būtų pats idealiausias variantas,“ – kalbėjo pastarasis.

Deja, pastatas yra perduotas turto bankui, kuris šį turėtų parduoti aukcione. Tačiau kadangi areštinė pardavimui dar neruošiama, R. Godeliauskas tiki, kad viskas yra įmanoma. „Teisiškai yra įmanoma, kad pastatas būtų perduotas rajono savivaldybei,“ – teigė šis. R. Godeliauskas pridūrė, jog yra parašęs ir prašymą dėl pastato perdavimo su tikslu įkurti gyvūnų prieglaudą, kurį, bendruomenės nariams patvirtinus bei pasirašius, siųs Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui.“Kuo daugiau žmonių pritars, kuo daugiau parašų bus, tuo daugiau šansų, kad viską įgyvendinti tikrai pavyks,“ – susirinkimą užbaigė R. Godeliauskas.

Nelaimės suvienija

Turbūt visi prisimena iš Kauno gyvūnų globos namų atkeliavusio „juodojo šuns“ istoriją. Nuo naujųjų šeimininkų pabėgęs bei laukuose apsigyvenęs keturkojis tapo tikru vienybės simboliu: šuns buvimo vietoje atsirado šienu išklota būda, vandens bei maisto dubenėliai. Deja, gyvūnas ir toliau rinkosi šaltą ir šlapią dirbamo lauko dirvą. To pasekoje laukuose „išdygo“ antrasis, kiek atviresnis, būstas, kuris keturkojui tiko – šaltomis naktimis šuo susirangydavo šienu išklotoje žmonių suręstoje būdoje.

Tačiau, kad ir kiek žmonės stengėsi, kiek bandė prisipratinti gyvūną viskas veltui: šuo ir toliau prie žmogaus nesiartino, o šalia sustojus bet kokiai transporto priemonei pasileisdavo bėgti. Tačiau net ir toks keletą mėnesių laukuose gyvenusio šuns abejingumas žmonių širdžių neatšaldė: maisto dubenėlis retai kada būdavo tuščias, vėjo išpūstą šieną kažkas vis atgal į būdą sudėdavo, o gyvūnui „persikrausčius“ į kitą kelio pusę žmonės visą jo užgyventą kraitelį taipogi perkraustė. Nors keturkojo keletą kilometrų nuo miesto nutolusiuose laukuose jau senokai nematyti, visas šuns turtas pasiliko stovėti kur ir buvęs, lyg pro šalį važiuojantiems primintų, kokie vieningi visi galime būti...

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą