Rokiškio ūkininkai reikalauja milijonų vertos teisybės (0)

Prasta perspektyva – metų metus išmokas iš ES gavę nederlingose žemėse dirbantys Rokiškio krašto ūkininkai rizikuoja būti išbraukti iš dotuojamųjų sąrašo. Mat kažkam sostinėje, neišėjus nė iš kabineto, pasirodė, kad jų pasėliai nėra jau tokie prasti. Net 5 iš 9 seniūnijų buvo išbrauktos iš nederlingų žemių sąrašo. Be to, pasklido žinių, jog iš rokiškėnų paramą ketinama atimti jau dabar – iki birželio mėnesį Briuselyje bus patvirtintas naujas Lietuvos žemės našumo žemėlapis. Rokiškio rajono ūkininkai gali parasti milijonus eurų paramos.

Rokiškio rajono savivaldybė kviečia žemdirbius kovoti. „Jeigu nepadės diplomatinės pastangos, kviečiuame kariauti. Mes neprašysime išlygų, reikalausime teisybės. Kreipiamės į 4 tūkstančius ūkininkų. Yra visos galimybės, kad bent 3 iš išbrauktųjų seniūnijų būtų grąžintos atgal į dotuojamųjų sąrašą.“

Naujas žemėlapis buvo rengiamas, pareikalavus Europos audito rūmams, kad visose šalyse mažiau palankių ūkininkauti teritorijų atranka būtų vykdoma pagal vieningą metodiką. Rokiškio rajonas nuo 2004 metų buvo priskirtas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

Aukščiausia valdžia – „už“

Žadėta kova jau prasidėjo. Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerijoje įvyko svarbus susitikimas. Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdybos narys rokiškėnas Jonas Venslovas ir meras A. Vagonis parvežė paguodžiančių žinių ūkininkams: iki 2020 metų išmokos greičiausiai nebus atimtos, o dėl vėlesnio laikotarpio dotacijų pati ŽŪM ir Seimo kaimo reikalų komitetas (toliau – KRK) patarė nenuleisti rankų.

Nors naujasis Lietuvos nederlingų teritorijų žemėlapis jau Briuselyje, laiko jį pakoreguoti yra daugiau nei trys mėnesiai. ŽŪM ir KRK pritaria, kad sunkios žemdirbystės sąlygomis dirba daugiau ūkininkų nei rodo naujieji brėžiniai. Ir linkę padėti. Tačiau įvardija ir pagrindinę kliūtį.

Paradoksali situacija – už žemės ūkio politiką šalyje atsakingos aukščiausiosios institucijos palaiko rokiškėnus ūkininkus, bet tvirtina, jog ką nors keisti trukdo viena visuomeninė institucija. 

Pagalius kaišioja „savi“

Perbraižytomis linijomis, lemsiančiomis, kas ateityje gaus ES pinigų, anot J. Venslovos, išskirtinai ir vieningai džiaugiasi tik Dzūkijos ūkininkai. Kiti šalies regionai, jeigu nebus korekcijų, praras dešimtis milijonų eurų.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė, iki šiol gynusi visų savo narių interesus, ėmė skelbti, jog naujasis žemėlapis yra geras. „Tai –  savanaudiška pozicija, nes D. Karalevičienė gina regiono, kuriame pati ūkininkauja, interesus“, – mano ne ką geresnėse žemėse derlių besistengiantys užauginti žemaičiai ir aukštaičiai.

Tokia šios žemdirbius vienijančios organizacijos vadovų pozicija verčia ūkininkus maištauti. Jau prasidėjo ir asociacijos skilimas – Vakarų Lietuvoje atsirado visiškai nauja Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacija, vienijanti Žemaitijos ūkininkus. Prie jos, jeigu neras bendros pozicijos su LNŽNA, žada prisijungti ir Rokiškio krašto ūkininkai.

„Rokiškėnai ūkininkai dar neprarado vilties, kad problema išsispręs be „didelio kraujo“. Pats esu girdėjęs, kaip žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasakė, kad situacija yra nenormali, ir pažadėjo, jog klaida bus ištaisyta – trys  Rokiškio rajono seniūnijos bus sugrąžintos į sąrašą. Vis dėlto  nujaučiu, kad nebus taip lengva. D. Karalevičienės vadovaujama LVŽNA, mūsų žiniomis, žada skųsti Briuseliui bet kokias kitų šalies regionų ūkininkų inicijuojamas žemėlapio pataisas,“ – apgailestauja meras.

Pleištas – įkaltas

Tokios LVŽNA pirmininkės pozicijos priežastis, A. Venslovos nuomone, yra banali aritmetika – noras pinigų srautus iš paramą prarasiančiųjų nukreipti į kitų kišenes.

2015 metais D. Karalavičienė, viešėdama Rokiškyje, teigė, kad padėti nederlingose žemėse ūkininkaujantiesiems gauti išmokas gali tik jų pačių vieningumas, nes net Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovybė esą „nusistačiusi prieš nenašias žemes“. Kitas jos tuometinis pastebėjimas: „Kur pinigai – ten politika. Už mūsų pinigų stovi politikai, nenašių žemių žemėlapį daro politikai. Tas žemėlapis – tai dideli pinigai, rinkimai į Seimą. Taip kad plėšys tą žemėlapį po skutuką“.

Vienybė D. Karalavičienei nustojo būti aktuali, kai naujasis žemėlapis įkalė pleištą tarp ūkininkų ir tarp regionų. Palankiai apie permainas daugiausiai ėmė kalbėti dzūkai, nes jie iš esmės liko nepaliesti. Vienybę galutinai sugriovė ir žinia apie paramą – pinigų sumažės.

Prasidėjus naujam programiniam laikotarpiui, didelio ir mažo nepalankumo ūkininkauti vietovėse bus 15 proc. sumažintos ES išmokos. Tačiau iš paramos rato išmetus šimtus ūkininkų (perskirsčius ES paramos lėšas), likusiems išmokos gali ne tik nesumažėti, bet net padidėti!

Laukia namų darbai

Nederlingų žemių specifikacijų pataisymai Briuselyje bus svarstomi šių metų birželį. Tačiau

ŽŪM perspėja: nesusitarus tarpusavyje, vargu ar Briuselis paisys žemaičių ir rokiškėnų argumentuotų prašymų pakoreguoti žemėlapį taip, kad jie liktų dotuojamųjų sąraše. Bus graudu, kai vieni prašys, o kiti reikalaus nepaisyti tų prašymų.

Pirmasis namų darbas iki birželio, anot mero, Rokiškio rajono ūkininkams bandyti susitarti su LVŽNA pirmininke ir ją palaikančiaisiais. Jeigu nepavyks, bus bandoma vienytis su žemaičiais, neturinčiais tiek kantrybės ir jau įkūrusiais analogišką asociaciją. Antras – kviestis į Rokiškį Seimo kaimo reikalų komitetą ir jiems pateikti įrodymų, kad naujasis traktavimas, kas yra prasta žemė, yra neteisingas rokiškėnų atžvilgiu.

„Mūsų uždavinys – apie opiausias Rokiškio nederlingose žemėse dirbančių žemdirbių problemas suformuluoti nuomonę, ją pateikti valdžiai ir įrodyti, kad ji pagrįsta, – merui antrina J. Venslovas. – Kol meras Seime apie mūsų problemas kalbėsis su politikais, mes, ūkininkai, ruošime mūsų žemių specifikos aprašą, šis įrodys, kad mes – verti ES paramos. Turime tik tris mėnesius darbams atlikti, kitaip – parama mūsų nebepasieks.“