Neilinis rajono tarybos posėdis – žemdirbiams gelbėti (5)

Gamta tyčiojasi iš rajono žemdirbių: rugsėjo 13-osios popietę jiems gelbėti rajono taryba rinkosi į neeilinį posėdį, o jau vakarop dangų aptraukė juodi debesys ir visą naktį pylė lietus. Nors pagal hidrometeorologinius kriterijus mūsų rajone susidariusi padėtis neatitinka ekstremaliai situacijai keliamų reikalavimų, žemdirbiai apsemtus plotus skaičiuoja dešimtimis hektarų. Daugelis jau susitaikė su mintimi, kad į apsemtus plotus šį rudenį apskritai nebeįvažiuos. O ir važiuoti nebėra ko: nuo drėgmės ir šilumos javų varpos ėmė dygti. Situaciją, į kurią pateko žemdirbiai, geriausiai apibūdina žodis „Netesybos“. Netesybos įmonėms, su kuriomis sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, netesybos bankams, kurių kreditus žemdirbiai tikėjosi grąžinti sulaukę derliaus, netesybos Nacionalinei mokėjimų agentūrai...

Desperatiška situacija
Trečiadienio popietę į rajono tarybą susirinko kelios dešimtys žemdirbių. Daugelis jų neslėpė: sunku klausytis politikų, savivaldybės valdininkų, teisininkų debatų dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Mat daugelio laukuose ir sąskaitose jau dabar – ekstremali situacija. Antai, rajone nukulti vos 3 proc. grikių plotų. Tiesa, juos kulti dar kiek ankstoka, tad yra vilties, kad lietingi orai ilgai nesitęs.
O štai vasarinių javų plotai – beviltiškai paskandinti. Apie tai, kokioje desperatiškoje situacijoje atsidūrė žemdirbiai, rajono tarybos nariams kalbėjo ūkininkė Daiva Sakalienė. Jos teigimu, javai jau dygsta varpose. Su viena didelių šalies įmonių ūkininkė sudarė sutartį parduoti 80 t žieminių kviečių. Iškulti tik 10 proc. Likusių 90 proc. pagal dabartines oro sąlygas nukulti neįmanoma. O jei kada ir pavyks, klausimas, ar įmonė pirks tokius grūdus. Vadinasi, ūkininkei gresia neįvykdyti įmonei sutartyje numatytų įsipareigojimų ir už juos mokėti netesybas.
Kitas ūkininkas pro sukąstus dantis šmaikštavo, kad savivaldybės valdininkams, kurie „nerado“ ištisai apsemtų 10 ha plotų, galįs juos ir dabar parodyti: ir jo, ir kaimyno javuose plaukioja ančių flotilės.
Rajono ūkininkų sąjungos atstovė Dalia Lūžienė-Malijonienė atvirai kalbėjo, ką matė pakeliui į tarybos posėdį. „Skauda labai. Ypač po šios nakties“, – sakė ji, turėdama omenyje rugsėjo 12-osios vakarą rajoną praususią liūtį su žaibais ir perkūnija. Pakeliui į rajono tarybą, ji stabtelėjo netoli Miliūnų, prie žirnių lauko. 15 ha prie žemės priplotų žirnių. Išgliaudžiusi kelias ankštis ūkininkė pamatė, kad saujoje žirniai minkštučiai, ištęžę nuo lietaus. Ir pasėlių būklė, pasak jos, kasdien vis blogėja. Netgi retkarčiais pasirodanti rudeniška saulė nebepajėgi išdžiovinti to, ką per naktį prilyja gausūs lietūs.
Verslininkas Zenonas Akramavičius pateikė duomenis apie Sartų ežero vandens lygį. Šis ežeras, pranešėjo teigimu, yra vienas didžiausių šalyje ir visą vasarą jo vanduo 1,3 m pakilęs aukščiau įprastinio lygio.  Jis teigė, kad kol nenupjauti javai, sunku pamatyti visus patvinusius plotus.
Ilgametis rajono ūkininkų lyderis Vytautas Šlikas atvirai kalbėjo, kad sunkiausia yra smulkiesiems, savų kombainų neturintiems ūkininkams. Tie, kurie turi pakankamai technikos, nors po valandą kitą pritaiko išvažiuoti į laukus. O mažiesiems ką daryti? Juk joks ūkininkas nevažiuos talkinti kaimynui, kol laukuose tebestovi jo paties javai...
Žinoma, yra ir kita išeitis – versle įprastas rizikos draudimas. Tačiau, pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovės Jolantos Jasiūnienės, šiemet apdrausti tik 7 proc. šalies ūkininkų deklaruotų plotų. Ir, pasak vedėjos, ūkininkai nenori drausti savo pasėlių dėl tam tikrų priežasčių.

Išgelbėtų force majeur
Vienintelis būdas ūkininkams išvengti didžiulių nuostolių, netesybų ir kitų su jomis susijusių problemų, yra tai, kad šiandieninė situacija rajone būtų pripažinta ekstremalia. Tuomet jau būtų galima taikyti sutartyse numatytą nenugalimos jėgos - force majeur – išlygą. Esant tokiai sąlygai sutartis būtų laikoma neįvykdyta dėl nuo sutarties šalių nepriklausančių ir negalimų numatyti faktorių. Tačiau, kaip informavo rajono savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Regina Strumskienė, esama situacija rajone neatitinka teisės aktuose apibrėžtų ekstremalios situacijos ar force majeur kriterijų.
Rajono ūkininkai neslėpė noro, kad rajono taryba nuspręstų skelbti ekstremaliąją situaciją. Deja, Ekstremalių situacijų komisijos vadovas savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas dėstė savo argumentus: jei nėra pakankamų kriterijų skelbti ekstremaliąją situaciją, ji tebus tik skambūs paguodos žodžiai, neturintys teisinės vertės ir galios.
Rajono taryba priėmė specialųjį kreipimąsi. Tačiau ar jis ką pagelbės rajono žemdirbiams. Jie ragina rajono vadovus būti aktyvesniais ir patiems belstis į ministerijų bei Vyriausybės duris, aiškinti, į kokią sudėtingą situaciją pakliuvo rajono ūkininkai, kad šalies valdžia imtųsi priemonių pagelbėti žemdirbiams.
„Rokiškio Sirenos“ inform.