Tyrimas: stresas ir jo valdymas Baltijos šalyse. Net 90 proc. lietuvių patiria stresą - kaip tai spręsti? (0)

Publikuota: 2018-01-03 Kategorija: Sveikata
Tyrimas: stresas ir jo valdymas Baltijos šalyse. Net 90 proc. lietuvių patiria stresą - kaip tai spręsti?

Dauguma lietuvių, net 90 proc., sakosi kasdien patiriantys stresą. Tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse – Latvijoje stresą patiria 86 proc., Estijoje – 84 proc. Tokius duomenis atskleidė šių metų birželio mėnesį visose trijose Baltijos šalyse  bendrovės „Sanofi-aventis” ir apklausų bendrovės „Rinkos tyrimų centras” atliktas visuomenės tyrimas.

Dietologų teigimu, streso problemą būtina spręsti kompleksiškai – visavertiškai maitintis, pakankamai ilsėtis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių bei kokybiškai miegoti. Vis dėlto taip gyventi pavyksta retam – tad ką daryti?

 

Stresą daugiausiai iššaukia darbas

Apklausos metu net 56,8 proc. teigė patiriantys įtampą dėl didelių darbo krūvių ir santykių su kolegomis. Kitas neretai įvardijamas lietuvių streso šaltinis – santykiai su artimaisiais. Tai rodo „Rinkos tyrimų centro” šių metų birželio mėnesį atliktas tyrimas.

Įdomu tai, kad lietuviai, palyginus su Baltijos šalimis, jaučia stipriausią  streso poveikį sveikatai – dažniausiai tai pasireiškia nervingumu, nemiga, širdies problemomis.

 

Dėl streso kenčiama nuo miego sutrikimų

Net 50 proc. Baltijos šalių gyventojų dėl streso turi miego sutrikimų. Mitybos specialistė, dietologė Evelina Pleterienė, teigia, kad, siekiant suvaldyti patiriamą stresą, problemą reikia spręsti kompleksiškai. Visavertė mityba, poilsis, laisvalaikis, sportas, žalingų įpročių vengimas – tai veiksniai, padedantys mažinti žmogaus organizmo patiriamą žalą dėl didelės įtampos.

 

Magnis yra svarbus streso mažinimui

„Miego trūkumui ir atsiradusiam nuovargiui gali turėti įtakos ir magnio trūkumas. Trūkstant magnio, sutrinka kitų mineralų bei mikroelementų apykaita organizme. Šio mineralo  preparatai, ypač kartu su vitaminu B6, vis dažniau skiriami įvairioms ligoms, tarp jų ir stre­sui, lėtinio nuovargio sindromui gydyti“, – teigia mitybos specialistė. Pavyzdžiui, „Magne B6 Sleep“ preparatas gali užtikrinti reikiamą magnio kiekį organizme.

Kokybiškas nakties miegas ir subalansuota mityba situaciją gali pagerinti iš esmės. Pasak E. Pleterienės patiriant stresą vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitamino C, B grupės, folinės rūgšties, Kalcio, Magnio, Geležies, Cinko, Chromo ir kt. poreikis organizme stipriai išauga, todėl norint išvengti šių medžiagų trūkumo ypač svarbu valgyti sveiką ir įvairų maistą. Neretai streso apimti žmonės piktnaudžiauja daug cukraus, stimuliuojančių medžiagų (kofeino, alkoholio) turinčiais produktais, kurie dar labiau pablogina situaciją, sukeldami nerimo jausmą. 

Labai svarbu kasdien gauti ir kitų organizmui būtinų mineralų bei vitaminų. Tą pasiekti padės visavertė, įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, uogų, vaisių, viso grūdo kruopų ir jų produktų, riešutų, sėklų, nerafinuotų aliejų. Saikingas gyvūninės kilmės produktų vartojimas, kuo mažiau cukraus, druskos ir perdirbtų produktų“, – teigė E. Pleterienė. Visavertė mityba gali padėti suvaldyti stresą ir pagerinti miegą.

 

lietuviai supranta streso žalą, bet priemonių nesiima

Naujausias tyrimas, atliktas trijose Baltijos šalyse, parodė, kad net 90 proc. lietuvių pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo įtaką savo sveikatai. Deja, net 12 proc. žmonių iš Lietuvos, patiriančių stresą, nedaro visiškai nieko, kad tai išspręstų. Kokia psichologinė sveikata šiandien egzistuoja Lietuvoje ir ką gali padaryti kiekvienas, kad sumažintų streso kiekį savo kasdieniame gyvenime?

Stresas paveikia ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, daro įtaką miego kokybei, darbo efektyvumui ir bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Naujausio streso ir jo kontrolės tyrimo, šiemet atlikto „Rinkos tyrimų centro“ bendrovės „Sanofi Aventis“ užsakymu, duomenimis, stresas yra didelė problema visose trijose Baltijos šalyse. Net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo neigiamą įtaką sveikatai. Bendrai trijose Baltijos šalyse net 17% žmonių patiriančių stresą ir suprasdami, kad tai neigiamai veikia jų sveikatos būklę, nesiima jokių priemonių, šiai problemai spręsti.

 

Pusė lietuvių kenčia nuo streso iššaukiamos nemigos

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių pripažįsta, kad stresas turi įtakos jų sveikatai – 34 proc. apklaustųjų tvirtina, kad stresas turi nedidelės įtakos jų sveikatos būklei, 33 proc. teigia, jog jis daro didelę įtaką ir 20 proc. respondentų sako, jog stresas labai stipriai veikia jų sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių nejaučia streso sukeliamo poveikio jų  sveikatai.

„Stresas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų, tokių kaip nuovargio jausmas, silpnumas, nuolatinė įtampa, susierzinimas ir nervingumas, intensyvūs galvos skausmai, nemiga ir širdies problemos. Svarbu nenumoti į streso sukeliamus padarinius ranka ir imtis efektyvių priemonių streso mažinimui“, - pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Be to, stresas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Iš tyrimo matyti, kad lietuviai supranta streso problemą, bet net 12 proc. lietuvių nedaro nieko, kad šią problemą išspręstų.

Net 42 proc. lietuvių teigia, jog jie nedirba taip efektyviai kaip galėtų dėl streso, 41 proc. sutinka, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei jie galėtų būti, jei jie nepatirtų tiek daug streso, o 44 proc. sako, jog negali daryti daugelio dalykų, kuriuos norėtų daryti, nes jaučiasi pervargę nuo streso.


Magnis – vienas būdų pagerinti dėl streso suprastėjusį miegą

Norint sumažinti stresą, svarbu imtis atitinkamų žingsnių streso mažinimui. Deja, kaip paaiškėjo iš tyrimo rezultatų, nemaža dalis nedaro visiškai nieko, kad sau padėtų ir kontroliuotų patiriamą stresą – net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų nesiima jokių priemonių streso mažinimui.

Anot Daivos Pipiraitės, toks elgesys labai pavojingas ir gali nuvesti prie dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Pirmiausia, norėdami sumažinti stresą, turite skirti daugiau laiko sau ir savo poilsiui – gerai išsimiegokite, praleiskite daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitinkitės, vartokite vitaminus, raskite laiko sau ir draugams“, - sako mitybos specialistė Daiva Pipiraitė.

Įtaką nuovargiui, prastam miegui ar stresui gali turėti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. „Pavyzdžiui, magnis yra itin svarbus nervų sistemai. Magnio stoka labiau būdinga gausiau vartojantiems alkoholį, turintiems virškinimo, inkstų ligų. Trūkstant magnio dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, mėšlungis, raumenų ir galvos skausmai, prastas apetitas. Pakankamą magnio kiekį būtina gauti tik su maistu“, - teigia Daiva Pipiraitė.

Labai paprasta atsiminti kokiame maiste yra daug magnio – tai maistas, kuriame gausu skaidulų. Ten kur skaidulos, ten ir magnis. Taigi maistas, kuriame daug magnio yra ankštiniai, pilno grūdo gaminiai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai, tamsiai žalių lapų daržovės), sėklos, riešutai (ypač migdolai). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio.

Pasak specialistės, būna situacijų, kai su maistu gaunamas magnio kiekis yra nepakankamas, todėl tuomet vartojami magnio turintys papildai. „Šis mineralas kartu su vitaminu B6 užtikrina reikalingą magnio kiekį organizme, sustiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui, palengvina miegą“, - sako mitybos specialistė ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Streso mažinimui taip pat svarbi subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas“, - priduria ji.

 

 

Tyrimą bendrovės „Sanofi“ užsakymu atliko Rinkos tyrimų centras. Tyrimo metu apklausti 500 vyresnių nei 18 metų respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą