Laimutė Narbutienė: laiko sukiojimas organizmą "išmuša iš vėžių" (0)

Publikuota: 2018-12-13 Kategorija: Sveikata
Laimutė Narbutienė: laiko sukiojimas organizmą
Visuomenės sveikatos biuras miestelėnų piknike. L. Narbutienė - antra iš dešinės.

Dar šių metų rugsėjį į kilusį europiečių pasipiktinimą dėl laiko sukiojimo sureagavo Europos Komisija. Ji siūlė atsižvelgti į gyventojų interesą ir 2019 metais vasaros ir žiemos laiką vesti paskutinį kartą. Deja, tačiau dėl galimų permainų valstybių narių ekonomikai bei gyventojų sveikatai toks sprendimas buvo atidėtas mažiausiai dar dvejiems metams.

Dar XX amžiuje...

Apie žiemos ir vasaros laiko įvedimo poveikį žmogaus organizmui kalbamės su Visuomenės sveikatos biuro Rokiškio skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste Laimute Narbutiene. Specialistė teigė, jog pirmą kartą laikrodžius suko vokiečiai ir anglai dar XX amžiaus pradžioje. Toks sprendimas buvo priimtas norint kuo ekonomiškiau išnaudoti dienos šviesą bei taupyti elektros energiją. „Lietuvoje  vasaros laikas buvo įvestas to paties amžiaus pabaigoje, tačiau po kurio laiko sukiojimo buvo atsisakyta. Tačiau 2003 metais jis į Lietuvą buvo sugrąžintas ir tęsiasi iki šiol,” – pasakojo L. Narbutienė.

Laiko sukimas organizmą “išmuša iš vėžių”

L. Narbutienė pasakojo, jog kiekvienas žmogus turi savo biologinį laiką, todėl įvedant žiemos ir vasaros laikus, astronominis bei biologinis laikai nebesutampa, todėl pastarasis laikrodis sutrinka. „Žmogaus organizmas pripranta prie kasdienės rutinos – kada prasideda paskaitos, darbas. Todėl laiko sukimas organizmą „išmuša iš vėžių“,“ – kalbėjo L. Narbutienė.

Sveikatos stiprinimo specialistė teigė, jog laiko sukiojimo žalą patvirtino ir mokslininkai, kuriems skirta Nobelio premija. „Premijos laureatai įrodė, jog egzistuoja genai, kurie reguliuoja organizmo biologinį laikrodį. Genai reguliuoja žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą, kuris, įvedant žiemos ar vasaros laiką, sutrinka. Po kurio laiko žmogaus organizmas prie laiko sukimo prisitaiko, tačiau vėl gi – vienam reikia kelių parų, o kitam – net gi mėnesio,” – kalbėjo L. Narbutienė.

Specialistė išskyrė, jog nors laikui bėgant prie naujai įvesto laiko žmogaus organizmas prisitaiko, tačiau tai visuomet stipriai atsiliepia vaikams, vyresnio amžiaus bei sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. „Didesnį dirglumą pajaučia ir žmonės turintys įvairių psichinių sutrikimų. Į rizikos grupę patenka ir širdies ligomis sergantys asmenys,“ – komentavo L. Narbutienė. Pastaroji pridūrė, kad pastebėta, jog įvedus vasaros ar žiemos laiką, pirmomis dienomis padaugėja nelaimingų atsitikimų keliuose, padidėja lankymasis pas psichiatrus, pasireiškia miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai.

Visuomenės sveikatos biuro specialistė teigia, jog prie laiko pokyčių reiktų pratintis kuo ankščiau: „Kadangi žinom, kada laikas bus persukamas, jau prieš tai reiktų pratintis prie būsimo laiko – keltis ar gultis truputį ankščiau, ar truputį vėliau, priklausomai nuo to, ar laikas sukamas į priekį ar atgal“.

Gamtos „nepasuksi“

Specialistė pridūrė, kad „sukioti“ gamtos visgi negalima. „Laiko sukiojimo poveikį žmogaus organizmui galėčiau pavadinti anti-profilaktika. Visuomenė jau turėjo pastebėti daugybę pavyzdžių, kuomet darome kažką prieš natūralią gamtą, viskas galiausiai atsisuka prieš mus pačius,“ – pokalbį užbaigė L. Narbutienė.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video