Jei sveikai maitintis nepavyksta, laiko atraskite bent vandeniui (0)

Sveika mityba ir gyvensena – ši mantra šiandien kartojama taip dažnai, kad, rodos, pagrindinius sveikos mitybos principus galėtume išvardyti kone kiekvienas, dar ir kitiems patarti sugebėtume. Tačiau vakarop apžvelgęs dieną supranti, kad šiandien vėl pakeliui į darbą paskubomis sukramsnojai sumuštinį, išgėrei 2–5 puodelius kavos, vandens – geriausiu atveju stiklinę (na, nes juk kava – irgi „skystis“), organizmui pradėjus trūkti energijos užkandai saldumynų, o vakare – na, vakare jau atsigriebei už visą dieną. Žiūrėdamas į veidrodį ir matydamas suvargusią, išsausėjusią odą, jausdamas energijos stygių, nė nesusimąstai, kad organizmas dehidratuoja ir jam trūksta elektrolitų. Taip, išgirdote teisingai, elektrolitų.

Kad ir kiek daug kalbėtume apie sveiką gyvenimo būdą, šių dienų žmogui išlaikyti subalansuotą mitybą tampa vis sunkiau. Nuolat esame veikiami didesnio ar mažesnio streso, jaudinamės, graužiame save dėl padarytų ar nepadarytų darbų. Visa tai turi įtakos elektrolitų pusiausvyrai. Kaip žinoti, ar organizme jų trūksta? Geriausias rodiklis – silpnumas, nereguliarus širdies plakimas, raumenų spazmai ar kraujospūdžio pokyčiai. Visgi būtų gerai, kad iki tokių simptomų nereikėtų "prieiti".

Kas tie elektrolitai ir kur jų gauti?

Elektrolitai – tai organizmo ląstelėms ir organams funkcionuoti būtini mineralų jonai. Elektrolitai – magnis, kalcis bei kalis – ypač reikalingi mūsų širdžiai, raumenims ir nervų ląstelėms, todėl itin svarbu organizme išlaikyti jų pusiausvyrą. Elektrolitai taip pat padeda reguliuoti rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, kraujospūdį, nervų funkcijas ir atkurti audinius, todėl vis svarbiau tampa papildyti savo mitybą šiais elementais.

Vienas iš elektrolitų šaltinių – augaliniai maisto produktai, ypač raudonos, oranžinės ir geltonos spalvos vaisiai bei daržovės. Kitas šaltinis – natūralus mineralinis vanduo. Mitybos specialistė juokauja, kad vaisių ar daržovių į rankinę gal ir nesikrausime, bet nuolat skubančio žmogaus palydovas visą dieną turėtų būti bent jau natūralaus mineralinio vandens buteliukas, kuriame gausu ištirpusių natūralių elektrolitų.

Jeigu nerandame laiko tinkamai ir subalansuotai maitintis, bent jau neverskime organizmo dehidratuoti ir „pamaitinkime“ ląsteles. Nėra vienos visuotinai priimtinos taisyklės, kiek per dieną reikia išgerti vandens. Paros norma gali skirtis priklausomai nuo svorio, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Visuomet rekomenduoju naudotis paprasta formule vandens kiekiui apskaičiuoti: savo svorį padalinkite iš 30, o jeigu sportuojate – prie kiekvieno pusvalandžio, praleisto sporto salėje, papildomai pridėkite 350 ml vandens. Taigi, jeigu sveriate 60 kilogramų ir sportui skiriate valandą per dieną, rekomenduojama išgerti 2,7 litro vandens.

Jeigu skanus tik gazuotas vanduo – gerkite gazuotą

Skirtumo, gerti gazuotą ar negazuotą vandenį, – nėra. Tiek gazuotas, tiek negazuotas natūralus mineralinis vanduo turi tą patį elektrolitų kiekį. Dažnai klaidingai manoma, kad gazuotas – anglies dvideginio – arba liaudiškai sakant „angliarūgštės“ pripildytas vanduo kenkia dantims. Naujausi tyrimai rodo, kad šis įsitikinimas – iš piršto laužtas. Gazuotas vanduo gali sukelti nemalonių simptomų tik tiems žmonėms, kurie turi skrandžio ar žarnyno problemų.

„Dar dažniau išgirstu, kad moterys bijo gerti gazuotą vandenį, nes neva jis gali paskatinti celiulito atsiradimą. Celiulitas susidaro dėl visai kitų priežasčių, tokių kaip nesveika mityba, hormonų disbalansas ar didelis toksinų kiekis organizme, todėl gazuotas mineralinis vanduo čia yra niekuo dėtas“, – mitus griauna gydomosios mitybos specialistė D. Rapalytė.

Specialistė įsitikinusi, kad jeigu žmogui skanus tik gazuotas vanduo – tuomet tokį drąsiai galima rinktis. Svarbiausia – kad jis būtų kokybiškas, su natūraliais elektrolitais, kurie reikalingi organizmui palaikyti skysčių ir mineralų pusiausvyrą.