Gydytoja Filomena Čerškuvienė – Žmogus ir Gydytoja iš didžiosios raidės (10)

Publikuota: 2017-08-11 Kategorija: Sveikata
Gydytoja Filomena Čerškuvienė – Žmogus ir Gydytoja iš didžiosios raidės
„Rokiškio Sirena“ / Šiemet rajono ligoninėje gausu solidžių jubiliejų: darbinės veiklos penkiasdešimtmetį švenčia gydytoja Filomena Čerškuvienė (kairėje), keturiasdešimtmetį – gydytojas Alfonsas Vitkus, o trisdešimtmetį – ligoninės direktorė gydytoja Ramunė Markevičienė.

Šiemet rajono ligoninėje gausu svarių darbo jubiliejų – 40 metų darbo šioje įstaigoje jubiliejų švenčia gydytojas Alfonsas Vitkus, trisdešimties – gydytoja Ramunė Markevičienė, šiemet tapusi ligoninės direktore, dvidešimties – gydytojas Robertas Baltrūnas. O štai gydytoja infektologė Filomena Čerškuvienė rugpjūčio pradžioje sutiko auksinį darbo jubiliejų. Turbūt jokioje kitoje šalies ligoninėje nerastume specialisto, šitiek darbo metų skyrusio vienai gydymo įstaigai. 1967-ųjų rugpjūtį pirmą kartą pravėrusi Rokiškio ligoninės duris, gydytoja F. Čerškuvienė vėliau nesusiviliojo siūlymais užimti aukštas pareigas sanitarinėje epidemiologinėje stotyje, nepriėmė kvietimo dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kaip sako pati gydytoja, „popierių kilnojimas“ – ne jai. Jos pašaukimas – dirbti žmogaus sveikatos labui. „Turbūt visame rajone nerasime šeimos, kurios žmonėmis nebūtų rūpinusis mūsų gydytoja“, – taip sako rajono ligoninės direktorė R. Markevičienė.

 

Iš instituto auditorijos
tiesiai į darbų sūkurį
Gydytoja F. Čerškuvienė kilusi iš visoje Lietuvoje garsios Nasvyčių giminės, šaliai dovanojusios daug šviesuolių: mokslininkų, menininkų, medikų, architektų. 1967 m., po šešerių metų studijų Kauno medicinos institute ji – žemaitė iš Šilalės rajono – atvyko dirbti į Aukštaitijos pakraštį Rokiškį. Kodėl į tokį tolimą kraštą? „Nes tuo metu čia buvo vienintelė laisva gydytojo infektologo vieta“, – paprastai atsako gydytoja F. Čerškuvienė.
Rokiškis nebuvo svetingas jaunajai specialistei: kaip mat įsuko į darbų ir rūpesčių sūkurį. Mat 1967-aisiais Rokiškį nusiaubė nemenkas potvynis. Kaip prisimena gydytoja, kažkodėl buvo paleista Rokiškio užtvanka ir miestą apsėmė vanduo. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. „Prasidėjo dizenterijos protrūkis. Buvo ir labai rimtų, sunkių jos atvejų: žmones iš mirties nasrų traukėme“, – pirmuosius darbo mėnesius prisimena gydytoja F. Čerškuvienė. Nelengva darbo pradžia neišgąsdino tvirto charakterio jaunos gydytojos. Kartu su Infekcinių ligų skyriaus vedėja ji ėmėsi sunkaus darbo – rūpintis rajono žmonių sveikata.
Ir aukštaitiškos šnekos atkakliajai žemaitei pimaisiais darbo mėnesiais teko mokytis… „Paklausiau ligoninės darbuotojų, kaip sekasi. Man atsakė – „baika“. O ką tas žodis čia, Aukštaitijoje reiškia? Pacientas sako: „išgėrau ropučių“. Kas tos roputės?“ – linksmai apie darbo pradžią Rokiškyje pasakojo gydytoja.

Ligos, kurios tapo istorija
Šiltinė, paratifas, juodligė, poliomielitas – tai ligos, kurias daugelis rokiškėnų žino tik iš istorijos vadovėlių ar specializuotos medicinos literatūros. O gydytojos F. Čerškuvienės darbo pradžioje šios ligos buvo gyvos ir tikros. Studijų metais teko susidurti su juodligės atveju, darbo metais sužinoti apie šios ligos galimą židinį ir mūsų rajone: buvo atkasti, spėjama, nuo šios ligos kritusių galvijų kaulai, laimė niekas nuo jų neužsikrėtė pavojinga liga.
Labai paplitusi buvo ir gelta (hepatitas A), vadinamas nešvarių rankų liga. Netgi po daugelio metų su virpuliu balse gydytoja prisimena Infekcinio skyriaus palatoje suguldytus 2-3 mėn. mažylius, gulinčius išpūstais pilvukais, verkiančius nuo raižančio skausmo. Tokios tuomet būdavo žarnyno infekcijos. Ir išvežti gydyti mažiukų į didmiesčių ligonines nebuvo galimybės: niekas jų ten tiesiog nebūtų priėmęs. Teko gydyti patiems.
O gydyti buvo nelengva. Senoji Rokiškio ligoninė, statyta 1932-aisiais, buvo nedidelė. Infekcinių ligų skyrius buvo įkurdintas skyrium nuo kitų – dabartiniame Psichikos sveikatos centre. Diagnostikos ir tyrimų galimybių net lyginti su dabartinėmis neišeitų. „Su seselėmis sėdime prie stalo, popierius pildome, o už nugaros kunkuliuoja virinami švirkštai ir lašinės. Ar beįsivaizduojate stiklinį švirkštą, lašinę gumine žarnele? O juk tai ištisus dešimtmečius buvo mūsų darbo kasdienybė“, – pasakoja gydytoja.
Infekcinių ligų skyrius ne veltui buvo įkurtas atskirose patalpose: tokie tuomet buvo saugos reikalavimai. Ir aplankyti ten gulintį ligonį nebuvo paprasta: buvo griežtos karantino sąlygos.
Gydytoja F. Čerškuvienė kaip ir tuomet, taip ir dabar neskaičiuoja pacientams atiduotų  valandų. „Yra toks žodis – reikia“, – sako ji. Apie tai, kaip dirbo gydytojai prieš porą dešimtmečių, prasitarė ligoninės direktorė R. Markevičienė. „Gydytoja F. Čerškuvienė net ne budėjimų metu skambindavo į darbą klausti pacientų tyrimų rezultatų. Netgi ne darbo metu, savaitgaliais ar per šventes ji skubėdavo į darbą, jei to reikėjo pacientams“, – pasakojo ji.
Gydytoja F. Čerškuvienė prasitarė, kad ilgos profesinės karjeros metu sulaukė ne vieno pasiūlymo palypėti karjeros laiptais. Jai buvo siūlomas ir Rokiškio rajono sanitarinės epidemiologinės stoties direktorės krėslas. Ir kvietimo dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje būta. Nesuviliojo aukštos pareigos. „Nenorėjau tapti popierių kilnotoja. Mano darbas – rūpintis žmonių sveikata“, – sakė gydytoja.

Tobulėti – svarbiausia
Nuolatos domėtis medicinos naujovėmis – toks gydytojos F. Čerškuvienės darbo moto. Argi gali būti kitaip? Juk medicinos mokslas nuolat kinta, žengia dideliais žingsniais priekin. Teko ir į Maskvą, ir Minską vykti tobulintis. Todėl ir kursų bei mokymų, kuriuose dalyvavo, gydytoja F. Čerškuvienė neskaičiuoja: seniai pametė jų skaičių.
Gydytojai neužteko vien tik puikiai atlikti savo pareigą: iš pavojingų ligų nasrų gelbėti žmones. Teko tapti ir lektore, ir rašytoja: juk užkrečiamų ligų gydyme profilaktika – vienas svarbiausių dalykų. Kas besuskaičiuos straipsnius rajono spaudoje, aplankytas mokyklų klases, įstaigų, įmonių kolektyvus?

Situaciją pakeitė skiepai
ir maisto pakuotės
Kai kurios prieš kelis dešimtmečius paplitusios ligos atsidūrė istorijos puslapiuose. Kas lėmė jų nykimą? Pasak gydytojos F. Čerškuvienės, pirmiausia jų plitimas buvo suvaldytas skiepų dėka. Todėl didžiulę darbo patirtį turinčią gydytoją stebina kai kurių asmenų skleidžiamos abejonės dėl skiepų. Kas dabar žino tokias ligas kaip raupai ar poliomielitas? O juk jos nusinešdavo daugybę žmonių gyvybių, daugelį suluošindavo.  „Į klausimą, ar reikia skiepyti vaikus, atsakau – būtina. Ir mano vaikai bei anūkai yra paskiepyti visais planiniais skiepais“, – sako gydytoja.
Kitas svarbus dalykas, leidęs gerokai pažaboti infekcinių ligų plitimą – maisto produktų pakuotės. Ar dabar kas beįsivaizduoja sveriamas kruopas, miltus ar cukrų, į gyventojų atsineštus indelius pilstomą grietinę? Ar duoną, kurią galima tiesiog čiupinėti rankomis? Dešros gabalėlį, tiesiog susuktą į popierių? „Pakuotės padarė mūsų maistą gerokai saugesniu“, – sako gydytoja.
Per jos darbo dešimtmečius gerokai pasikeitė ir infekcinių ligų gydymo metodikos. 1988-aisiais, naujai ligoninei atvėrus duris, joje vietos atsirado ir Infekcinių ligų skyriui. Jis buvo vis atviresnis. Mažėjant užkrečiamų ligų, nebeliko ir poreikio jomis sergančius pacientus gydyti skyrium nuo kitų ligonių. Todėl dabar gydytoja F. Čerškuvienė darbuojasi Vidaus ligų skyriuje bei Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus infektologijos kabinete.
Ir darbo jame netrūksta. Pasak gydytojos, šiomis dienomis aktualios ligos yra salmoneliozė, virusiniai hepatitai, erkinis encefalitas, Laimo liga. Kadangi šiuolaikinių susisiekimo priemonių dėka vos per kelias valandas galima patekti iš vieno žemyno į kitą, lieka ir egzotinių ligų rizika. Gydytoja F. Čerškuvienė primena, kad vykstant komandiruočių ar atostogų į tolimas šalis, būtina prisiminti ir skiepus, paisyti gydytojų rekomendacijų ir elementarių saugos reikalavimų. Netgi vykstant į tokias lietuviams įprastas šalis, kaip Norvegija, Švedija ar Austrija, nereiktų pamiršti, kad ir ten nereti erkinio encefalito atvejai.
Rūpintis savimi
dar neišmokome…
Ar yra dalykų, kurie per penkis darbo dešimtmečius nepasikeitė? Gydytoja F. Čerškuvienė neslepia: vis dar neišmokome rūpintis savimi… Kaip skaudu informacijos ir technologijų amžiuje pamatyti užleistą pavojingos ligos atvejį… O priežasčių tam daug: ir socialinių įgūdžių stoka, ir priklausomybės… Ir nepakankamas dėmesys bei meilė sau. Nors ir sakoma, kad sveikata – brangiausias turtas, tačiau dažnai ji iškeičiama į materialines gėrybes. „Neseniai buvo užleistas erkinio encefalito atvejis. Paklausiau, kodėl žmogus anksčiau į mus nesikreipė? O jis sako, kad negalėjo, laukė, kol jo karvė veršiuką atsives. Deja, liga buvo užleista ir mes nebegalėjome padėti. O kiek žmonių nesikreipia pas gydytoją, nes turi per daug darbų, įsipareigojimų? Jiems tarsi nėra laiko sirgti. Deja, liga nelaukia“, – sako gydytoja.

Kolektyvo siela
Mažėjant infekcinių ligų, ir gydytojo infektologo specializacija tampa vis retesne. Rokiškio rajono ligoninė – viena iš nedaugelio, turinčių šios specializacijos gydytoją. Už tai, kad kolegoms ir pacientams niekada negaili patarimų, gero žodžio, padrąsinimo, noriai dalijasi įgytomis žiniomis ir patirtimi, gydytoją F. Čerškuvienę ligoninės žmonės švelniai vadina profesore.
 Ji – ligoninės kolektyvo siela, tradicijų puoselėtoja. O kaip gi kitaip? Juk po darbų reikia ir atokvėpio minutės: pabendrauti su kolegomis, pasidžiaugti darbais ir pasiekimais, susiburti šventėse, renginiuose. Mediko kasdienybė paženklinta nuolatinio streso ženklu, tad it gaivaus oro gurkšnio reikia galimybės bent trumpam atitolti mintimis nuo darbų bei rūpesčių. Kolegos iki šiol prisimena, kad tuomet bendro laisvalaikio, įdomių veiklų ir bendravimo būta išties daug: ir ligoninės moterų choras, ir saviveiklininkų kolektyvai, pelnę daug palankių įvertinimų įvairiose apžiūrose, ir gražiai bei prasmingai minėtos jaunųjų specialistų dienos, medikų profesinės šventės, išvykos, sporto renginiai, tokie, kaip slidinėjimo išvykos. „Visas Rokiškio apylinkes su kolegomis slidėmis apkeliavome“, – sako gydytoja F. Čerškuvienė..
 „Vis greitėjantis darbo tempas diktuoja savo taisykles. Tačiau vis dažniau pagalvojame, kad reiktų vėl prisiminti senąsias profesinių švenčių, renginių tradicijas. Galbūt kai kurias tradicijas netrukus atgaivinsime“, – svarsto ligoninės direktorė.
Gydytoja darbų sūkuryje randa laiko ir gerai knygai, spektakliui. Žiemą vasarą, ar lietus, ar sniegas, ji kasdien į darbą iš mikrorajono ateina pėsčiomis. „Matyt, Rokiškio klimatas ir žmonės yra puikūs, kad gydytoja F. Čerškuvienė visus penkis darbo dešimtmečius vis dar tokia pat energinga, veikli, su žiburėliais akyse“, – sako rajono ligoninės direktorė R. Markevičienė.
***

Kolegų mintys apie gydytoją F. Čerškuvienę

Raimundas Martinėlis, Seimo narys,
ilgametis rajono ligoninės direktorius

Gydytojos F. Čerškuvienės profesionalumą, žinias, darbo patirtį geriausiai apibūdina tai, kad ji – visoje šalyje žinoma gydytoja infektologė, šios sirties autoritetas. Kažin, ar kitoje šalies gydymo įstaigoje atsirastų specialistas, kuris turi tokią ilgą ir turtingą darbo patirtį? Kai kolegoms, didmiesčių ligoninių direktoriams skambindavau dėl pacientų siuntimo į jų vadovaujamų įstaigų infekcinių ligų skyrius, dažniausiai išgirsdavau atsakymą, kad mes turime aukščiausio rango gydytoją, ir kažin ar kas geriau išspręstų problemą, nei ji. Net jei Rokiškyje bus ypatingai sunkus infekcinės ligos atvejis, gydytoja turi tiek žinių ir patirties, kad išspręs problemą. Neslėpsiu: malonu girdėti tokius puikius vertinimus, skirtus mūsų kolektyvo žmogui.
Gydytoja F. Čerškuvienė išties daug dėmesio skiria profesiniam tobulėjimui, naujausiems, moderniausiems tyrimams, gydymo metodams. Ir savo žiniomis, patirtimi noriai dalijasi su kolegomis. Už tai ji labai gerbiama ir vertinama.
Man buvo labai malonu daug metų kartu dirbti su gydytoja F. Čerškuviene. Ji turi unikalų gebėjimą telkti žmones. Iki šiol prisimenu jos organizuotas šventes, kolektyvo susibūrimus. Tai labai gražios ir prasmingos tradicijos.

 

Ramunė Markevičienė,
rajono ligoninės direktorė

Didžiuojamės ir džiaugiamės galėdami dirbti kartu su gydytoja F. Čerškuviene. Ji niekada neatsisakys ateiti į pagalbą, duoti vertingą patarimą, pasidalinti patirtimi. O kur dar didžiulis atsakomybės, pareigos jausmas: jei reikia žmogui – bus padaryta, neskaičiuojant įdėtų pastangų, darbo valandų. O kur dar unikalus gebėjimas telkti draugėn, padrąsinti, palaikyti. Nenuostabu, kad ši gydytoja yra labai vertinama ir kolegų, ir pacientų. Nuoširdi, šiltai bendraujanti gydytoja  kiekvienam – ir dideliam, ir mažam – ras būdą padėti, patarti. Juk vargu ar rastume rajone bent vieną šeimą, kurios nariai nebūtų bent kartą apsilankę pas gydytoją.  Kas suskaičiuos jos išsaugotas mūsų rajono žmonių gyvybes? Kiek žmonių jos dėka šiandien džiaugiasi pasveikę nuo sunkių ligų, mėgaujasi gyvenimu ir darbu?
O kur dar didžiulis gydytojos įdirbis visuomenės sveikatinimo ir švietimo srityje? Kiek kolektyvų aplankyta, kiek straipsnių parašyta, vertingų patarimų išdalinta… Ji – vienas didžiausių šios srities autoritetų rajone.
Gydytoja F. Čerškuvienė imli naujovėms, žengia koja kojon su naujausiais medicinos pasiekimais, dalyvauja mokymuose, kursuose, gerai išmano naujausias gydymo metodikas. Gydytoja F. Čerškuvienė – Gydytoja ir Žmogus iš didžiosios raidės.

Iš gydytojos F. Čerškuvienės
darbinės biografijos:

1967 m. baigė Kauno medicinos institutą ir atvyko dirbti į Rokiškio rajono centrinę ligoninę. Taip pat dirbo sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje gydytoja epidemiologe.
1972 m. paskirta rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja rajono gyventojų medicininiam aptarnavimui.
Nuo 1989 m. dirbo Vaikų infekcijų skyriaus vedėja-gydytoja infektologe.

Nuo 1992 m. dirbo Infekcinio skyriaus vedėja-gydytoja infektologe.tDabar – rajono ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytoja-infektologė. Taip pat konsultuoja Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje Infektologijos kabinete.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video