7 priežastys, kodėl spalvinimas palankiai veikia emocinę ir protinę suaugusiųjų sveikatą (0)

Publikuota: 2018-07-09 Kategorija: Sveikata
7 priežastys, kodėl spalvinimas palankiai veikia emocinę ir protinę suaugusiųjų sveikatą

Savo pacientams spalvinimo knygelę psichologai „išrašo“ dėl įvairių priežasčių. Dažnai šiuos „vaistus“ skiria ir ergoterapijos specialistai, portale huffingtopost.com rašo amerikietė psichologė dr. Nikki Martinez. Jos teigimu, spalvinimas ne tik padeda atsitraukti nuo darbų arba atsipalaiduoti po patirto streso, bet ir gydo.

  1. Daug kas, ko gero, nustebtų sužinojęs, kad spalvinimo, kaip suaugusiųjų terapijos priemonės, šaknys glūdi tolimoje praeityje – vienas pirmųjų dėmesio šiam gydymo būdui skyrė šveicarų psichologijos ir psichiatrijos meistras Carlas Gustavas Jungas.

Spalvinimą, kaip gydymo priemonę, C. Jungas skirdavo pacientui būdamas tikras, kad taip pastarasis priartės prie savo pasąmonės ir ims save perprasti. Šiais laikais daugelis psichologų šią priemonę pacientams siūlo kaip alternatyvą meditacijai, būdą atsipalaiduoti ar nusiraminti. Ši veikla gali prikaustyti žmogaus dėmesį ištisoms valandoms ir taip padėti jam atitrūkti nuo įkyrių varginančių minčių.

  1. Suaugusiesiems skirtos spalvinimo knygos gali padėti susidoroti su įvairiomis emocinės ir psichikos sveikatos problemomis. Nemažai žmonių šiais laikais patiria nuobodulį, kenčia dėl negebėjimo planuoti, yra išvarginti streso. Daugiausia tai – žmonės, kuriems nustatytas obsesinis kompulsinis sutrikimas, taip pat tie, kuriuos vargina nerimo, streso, depresijos, valgymo ir persivalgymo, pykčio valdymo problemos ir priklausomybės nuo įvairių medžiagų.

Spalvinimui skiriamas laikas ir dėmesys padeda minėtų problemų turintiems žmonėms atitolti nuo neigiamų dalykų bei įpročių ir savo energiją panaudoti saugiai ir produktyviai, teigia N. Martinez.

  1. Labai veiksminga ši veikla tiems, kurie kenčia dėl potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir streso, nes spalvinant nuraminama galvos smegenų dalis, kontroliuojanti pirmaprades emocijas ir, būdama aktyvi, neleidžianti žmogui ištrūkti iš tokių būsenų, kaip panika, didelis susijaudinimas ar padidėjęs budrumas.

Visą dėmesį skiriant spalvinimui – visiškai nekenksmingam ir raminamai veikiančiam užsiėmimui, visos išvardytos būsenos pamažu slopsta, o smegenys pagaliau pradeda atsipalaiduoti ir ilsėtis.

  1. Pažymėtina, rašo N. Martinez, kad spalvindami galime nusikelti į laikus, kai viskas buvo gerokai paprasčiau, pavyzdžiui, į nerūpestingą ir laimingą vaikystę, kai nereikėjo nešti didžiulės, kaip dabar, atsakomybės naštos, o užsiimti kokia nors veikla buvo galima vien todėl, kad ja užsiimti norėjosi – tik tam, kad būtų linksma.

Gebėti persikelti į tuos laikus ir pajusti anuomet buvusias emocijas – didžiulė palaima ir laimė. Spalvindamas žmogus nuo streso ir nerimo gali atitrūkti net kelioms valandoms vienu kartu. Nustebtumėte, koks didžiulis tokio atitrūkimo atkuriamasis poveikis.

  1. Norite tikėkite, norite ne – spalvinimas lavina net protinius gebėjimus. Spalvinant suaktyvinamos galvos smegenų sritys, atsakingos už dėmesio sutelkimą ir koncentraciją. Maža to, spalvinant lavinami problemų sprendimo ir organizaciniai įgūdžiai. Visa tai gali skambėti keistai, tačiau tai – faktas, tikina rašinio autorė N. Martinez.

Mūsų galvos smegenų kaktinė skiltis atsakinga už šią aukštesnio lygio smegenų veiklą ir funkcijas, o būtent smulkių detalių spalvinimas visas šias savybes ir suaktyvina. Spalvindami esame priversti apmąstyti sudėtingas spalvų schemas ir stengtis išlaikyti pusiausvyrą, kad galutinis paveikslas išeitų estetiškai patrauklus.

  1. Spalvinant dirba abu galvos smegenų pusrutuliai – ir kairysis, ir dešinysis. Kai galvojame apie pusiausvyrą, spalvų pasirinkimą ir kai braukiame pieštuku per popierių, laviname problemų sprendimo įgūdžius ir smulkiąją motoriką. Taigi šiuo atveju reikėtų kalbėti ne tik apie psichologinį, bet ir apie ergoterapinį spalvinimo poveikį.

Imdamasis vis sudėtingesnių paveikslų, žmogus lavina ir įvairias smegenų sritis, ir pačius įvairiausius įgūdžius. Pradedančiajam patariama pradėti nuo paprastų spalvinimo schemų ir palaipsniui pereiti prie vis įmantresnių.

  1. Spalvinimas – vienas iš sąmoningumo (angl. mindfulness) lavinimo metodų, turinčių tiek terapinį, tiek sveikatinamąjį poveikį. Spalvindami neigiamas mintis pakeičiame teigiamomis, maloniai nuteikiančiomis. Meno terapija gali padėti sušvelninti nerimą, kurį neretai sukelia ilgalaikis gydymas vaistais.

Dėmesys, kurį skiriame konkrečiam projektui čia ir dabar, neleidžia mūsų proto užvaldyti neigiamoms, destruktyvioms mintims. Veikimas, priešingai negu stebėjimas, itin veiksmingai padeda nukreipti dėmesį nuo fizinio ir emocinio skausmo.

Parengė LRT.lt

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video