Rokiškio futbolininkų Achilo kulnas – stadionai: sportininkai galėjo patekti į šalies antrąją lygą, bet... nėra kur žaisti (8)

Šis futbolo sezonas ypatingas – vasarą mėnesiui prie televizorių ekranų šios sporto šakos aistruolius prikaustys Pasaulio futbolo čempionatas. O gegužę prasidės Utenos apskrities futbolo asociacijos rengiamos pirmenybės (Lietuvos futbolo federacijos III lyga). Rokiškėnams telieka su pavydu žiūrėti į kaimynus kupiškėnus, šiemet delegavusius Kupiškio komandą į šalies pirmosios lygos varžybas. Ir rokiškėnai jau kelintus metus iš eilės galėtų kopti bent laipteliu aukščiau – į šalies antrąją lygą. Tai, be abejonės, duotų milžinišką postūmį rajono futbolo raidai. Tik viena bėda: rokiškėnai neturi kur žaisti namų rungtynes: visi trys rajono stadionai – nestandartinių matmenų. O Kūno kultūros ir sporto centro senutėlį stadioną lietingas ruduo, pasak Rokiškio futbolo klubo prezidento Eriko Gaigalo, gerokai patvindė.

Stadionai – try s, žaisti nėra kur
Rokiškio futbolo klubas įkurtas 2005 m. spalį. Per dvylika su puse jo veiklos metų ši sporto šaka rajone padarė milžinišką pažangą. Juk kai saujelė futbolo entuziastų Kūno kultūros ir sporto centre pildė pirmuosius prašymus priimti į klubą, ši sporto šaka rajone faktiškai merdėjo: salės futbolo Nepriklausomybės turnyras buvo vientintelės varžybos rajone. Dabar situacija kitokia: toji rajono komanda, kuri tada gynė jo garbę pirmosiose rungtynėse, dabar jau tapo senjorais. Pavyko užsiauginti stiprią pamainą: rokiškėnai futbolininkai sėkmingai žaidžia Utenos apskrities futbolo asociacijos pirmenybėse, yra jų prizininkai. Prieš porą metų mūsiškė komanda į viršų kėlė Aukštaitijos pirmenybių nugalėtojų taurę.
Kokie šio sezono planai? Rokiškio futbolo klubo vadovas E. Gaigalas neslepia: komandai jau reikia erdvės augti. Tokių galimybių būta: jau keletą metų (įskaitant ir šiuos metus) rokiškėnai kviečiami į Lietuvos futbolo federacijos antrąją lygą. Patekti į ją būtų didelis pasiekimas: kraštiečiai, dirbantys ar studijuojantys didmiesčiuose, turėtų daugiau motyvacijos ginti gimtojo miesto klubo geltoną ir mėlyną spalvas. Jauniesiems futbolininkams būtų didesnės perspektyvos tobulėti. Ir komandos rėmėjams būtų malonu, kad jų įmonių vardus žinotų ne tik Aukštaitijos regiono, bet ir visos šalies sirgaliai. Tad kodėl kasmet kviečiami į antrąją lygą, rokiškėnai jai sako „Ne“?
Klubo vadovas E. Gaigalas neslepia: klubas atrodo tikrai partraukliai: mūsų rajone iš esmės yra suformuota vadinamoji futbolo piramidė: nuo pačių mažiausiųjų žaidėjų iki senjorų. Tačiau yra vienas klausimas, kurio futbolo aistruoliai niekada neišspręs patys. „Nes neturime, kur žaisti. Nė vienas mūsų rajono stadionas neatitinka komandų licencijavime numatytų reikalavimų“, – atvirai sako klubo prezidentas. Prieš porą metų Rokiškio futbolo klubas surinko beveik tūkstantį rajono gyventojų parašų, prašydamas suteikti žmoniškas sąlygas futbolo žaidimui ir treniruotėms.
Bet juk Rokiškio rajone yra bent trys stadionai: senutėlis Kūno kultūros ir sporto centro, naujas, Europos Sąjungos lėšomis rekonstruotas „Romuvos“ bei dirbtinės dangos Pandėlio gimnazijos. Deja, nė vienas jų, netgi naujausias „Romuvos“, neatitinka futbolo stadionų standartų. Šiemet juda ketvirtojo stadiono – Juozo Tūbelio progimnazijos aikštyno – renovacijos planai. Šis stadionas bus uždengtas kokybiška dirbtine danga. Tačiau ir jis neatitiks standartų. Todėl rajono futbolo visuomenei jis gali pasitarnauti tik kaip treniruočių ar vietos nedidelių varžybų vieta.
Kokia galima išeitis? Klubo vadovo teigimu, optimaliausias sprendimas būtų perdaryti Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos stadioną, kuris rekonstruotas Europos Sąjungos lėšomis. Futbolininkai skaičiuoja, kad penkerių metų terminas, kurio metu negalima keisti projekto, jau baigėsi, arba artėja prie pabaigos. Stadioną būtų galima tvarkyti: plėsti aikštę, nuimti tuos nelemtus betono bortelius. Bet... Perdaryti stadioną kainuotų milžiniškus pinigus.
Kalbėta apie Kūno kultūros ir sporto centro stadiono renovavimą. Bet projektas „pakibo“.
Ir su iškilmėmis atidarytos universaliosios dirbtinės dangos aikštelės jau nugyveno savo amžių. „Žaisti galima tik naujausioje, įrengtoje Senamiesčio progimnazijos stadione. O aikštelės prie Juozo Rumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų ir „Romuvos“ – jau susidėvėję, jas reikia atnaujinti, keisti dangą“, – sako klubo vadovas.
Salės futbolo treniruotėms žiemos sezonui klubas nuomojasi „Romuvos“ padalinio salę.

O tuo tarpu Kupiškyje...
O tuo tarpu kupiškėnai šiemet džiaugsis antrosios pagal pajėgumą (po A lygos) Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos rungtynėmis. Kodėl kupiškėnai mus pralenkė? E. Gaigalas atviras: Kupiškio komandos sėkmę lėmė du svarbūs faktoriai: kokybiškas, visus standartus atitinkantis, neseniai rekonstruotas stadionas bei savivaldybės parama ir dėmesys šiai sporto šakai. „Žinoma, pas mus labai akcentuojama visuomenės iniciatyva burti klubus. Tačiau vien iniciatyva gyvas nebūsi: rajone yra vos keli privatūs rėmėjai, ir visų sporto šakų entuziastai kreipiasi į juos. Tad ir verslo galimybės padėti sportui – ribotos. Lietuvos praktika rodo, kad stiprios futbolo komandos kuriamos tuose rajonuose, kuriuose tam dėmesį skiria savivaldybės. Puikus pavyzdys – Utenio komanda. Tuo pačiu keliu žengia ir kupiškėnai“, – sako pašnekovas.
Rokiškėnams kaimynų sėkmė irgi atneš naudos: „FC Kupiškis“ su Rokiškio futbolo klubu pasirašė bendradarbiavimo sutartį, ir dabar mūsų klubo jaunimo komanda vadinasi „FC Tornado – FC Kupiškis“.

Ateities perspektyvos
Rokiškio futbolo klubo prezidentas E. Gaigalas neslepia: klubas susiduria su mažų rajonų klubams tipinėmis problemomis: mažu žaidėjų pasirinkimu, kokybiškų stadionų stoka. Jau pernai metiniame klubo susirininkime prognozuota, kad pagrindinė komanda Utenos apskrities futbolo asociacijos pirmenybėse susidurs su komplektavimo problemomis. Prognozės nepasitvirtino: įsižaidusi ekipa pasidabino bronzos medaliais. Pernykštė sėkmė įkvepia. Be to, komandą sėkmingai pildo jaunieji „FC Tornado“ žaidėjai. Ir šiemet keletas jų jau taps pilnaverčiais pagrindinės ekipos futbolininkais. Komandos gretas pildo ir klubo „Entuziastai“ žaidėjai, ir juodupėnai futbolininkai.
Su rimtesnėmis komplektacijos problemomis, pasak E. Gaigalo, susiduriama salės futbolo sezono metu. „Užtenka porai žaidėjų išvažiuoti į užsienį dirbti, ir jau turime problemų“, – sakė jis. Žiemos sezonu dalis komandos žaidėjų dalyvauja ir kitų sporto šakų varžybose: krepšinio, ledo ritulio.
Artimiausios perspektyvos lyg ir neblogos: šiemet Utenos apskrities vaikų salės futbolo pirmenybėse žaidė net keturios rajono komandos, ko iki šiol nėra buvę. Vaikų futbolo spragas pildo „FC Lituanica“ futbolo mokyklėlė. Gerus rezultatus demonstruoja ir paaugliai – Kūno kultūros ir sporto centro komanda, treniruojama Edmundo Ščiuplio. Jos auklėtinis Darius Kublickas papildė Panevėžio futbolo akademijos sportininkų gretas. Jaunuolis tęsia garbingas rajono futbolo tradicijas – yra perspektyvus vartininkas. Šiam žaidėjui atsiveria visos galimybės patekti į didįjį futbolą: Panevėžio akademijos auklėtinių pagrindu formuojama 2003 m. gimusių jaunuolių šalies rinktinė. Taigi, galbūt kada nors pamatysime rokiškėną, vilkintį nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius? Pasak E. Gaigalo, tokios viltys ganėtinai pagrįstos: D. Kublickas yra talentingas ir darbštus futbolininkas, jam akademijoje gerai sekasi.
Kalbant apie vaikų futbolą, E. Gaigalas neslepia ir problemų. Lietuvos futbolo federacija siekia, kad neliktų nepastebėtas nė vienas talentingas vaikas, kad jam būtų sudarytos sąlygos tobulėti ir siekti karjeros aukštumų. Tuo tarpu švietimo sistemoje veikianti krepšelių sistema neskatina tokių talentų ugdymo: mokyklos, ypač mažosios, nesuinteresuotos, kad jų auklėtiniai vyktų į rajonų centrus, didmiesčius: mat išsiveža ir brangųjį krepšelį. Kita futbolininkų ugdymo sistemos yda – pirmalaikis orientavimasis į greitus rezultatus: mokyklos, Kūno kultūros ir sporto centrai varžosi, kurie parsiveš daugiau skardinių taurių, medalių ir pagyrimo raštų, užuot investavę į futbolininko technikos, taktikos ugdymą.
Jaunimo grupėje „FC Tornado“ atrodo labai perspektyviai. Praėjusiais metais komanda patyrė nemenką nusivylimą. Jie ruošėsi startuoti Lietuvos jaunių žaidynių futbolo varžybose. „Varžybos buvo numatytos pavasarį. Vėliau perkeltos, žadėta žaisti rudenį. Galop jos visai neįvyko. Jaunimas nusivylė: daug pastangų įdėjome joms pasiruošti“, – sakė pašnekovas. Šiemet tornadiečiai jau sužaidė draugiškas rungtynes su Visagino komanda, dalyvavo varžybose Utenoje.
Senjorams irgi sekasi neblogai: jie dalyvavo Utenos apskrities futbolo asociacijos salės futbolo turnyre.

Ką šiemet pamatys sirgaliai?
Šiomis dienomis dėliojami Utenos apskrities futbolo federacijos pirmenybių apmatai. Perspektyvos, pasak pašnekovo, nėra džiugios. Pernykščiai debiutantai Molėtų futbolininkai šiemet pasirinko žaisti sostinėje, Sekmadienio futbolo lygoje. Priežastis: šiek tiek žemesnis šių varžybų lygis. Dėl dalyvavimo pirmenybėse abejoja ir Panevėžio futbolininkai. Utenoje norinčių žaisti lyg ir yra, bet trūksta komandų stabilumo. Lieka branduolys – Rokiškio, Kupiškio, Visagino komandos. „Tačiau spėlioti nevertėtų: balandžio 6-ąją baigiasi paraiškų padavimo terminas. Iki balandžio vidurio paaiškės, kiek ekipų žais pirmenybėse“, – sakė E. Gaigalas. Pirmenybes numatoma pradėti gegužės pradžioje. Birželį-liepą dėl Pasaulio futbolo čempionato jose bus skelbiama pertrauka.
Kodėl mažiems rajonams taip sunku burti ekipas varžyboms? „Problemos visur vienodos: komplektavimas bei stadionų stoka“, – atsakė pašnekovas.
Lietuvos futbolo federacija pagal savo galimybes bando spręsti šią problemą. Neseniai Utenos apskrities futbolo asociacijos narius į susitikimą pakvietė federacijos atstovas, legendinis šalies rinktinės  gynėjas Deividas Šemberas. Jis, pasak E. Gaigalo, lanko apskričių futbolo federacijas ir asociacijas, domisi jų problemomis, o provincijos futbolo raidos perspektyvas jis apibendrins specialioje ataskaitoje.

Lietuvos futbolo federacijos
taurės varžybos – per brangus malonumas
Rokiškėnai sirgaliai neslepia pasiilgę laikų, kai klubo komanda varžydavos Lietuvos futbolo federacijos taurės varžybose. O rungtynės su pirmoje šalies lygoje žaidusia Šilutės komanda, kuri tik pratęsimo metu sugebėjo įveikti rokiškėnus, iki šiol laikomos legendinėmis. Ar šiemet klubas dalyvaus taurės varžybose?
„Deja, ne. Toks malonumas mūsų klubui per brangus“, – neslepia E. Gaigalas. Juk burtai gali lemti varžovus iš tolimiausių šalies kampelių. Antai Lietuvos futbolo federacijos salės futbolo taurės varžybose prieš porą metų jau pirmajame etape burtai lėmė Rokiškio futbolo klubui išvyką į Klaipėdą, kuri „suvalgė“ nemenką dalį klubo pajamų. Klubas gyvuoja iš jo narių mokamo kasmetinio 10 Eur mokesčio, skiriamų 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio lėšų, rėmėjų paramos. Jis rengia įvairius projektus, kurių dėka klubo arsenalą pildo gaunamas inventorius.
O kiek lėšų reikia vienam žiemos-vasaros futbolo sezonui? „Skaičiuokime“, – šypsosi klubo prezidentas ir ima dėlioti biudžetą. Gegužę startuosiančių Utenos apskrities futbolo asociacijos pirmenybių startinis mokestis – 250 Eur. Didžioji startinio mokesčio lėšų dalis bus panaudota apmokėti futbolo arbitrų darbą. Toliau – žaidėjų kelionės: klubas kompensuoja išlaidas žaidėjams, kurie ginti rajono garbės atvyksta iš Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos. Be to, reikia lėšų kelionėms į rungtynes išvykose, treniruočių salės nuomai. Kas kelerius metus reikia keisti nusidėvėjusias aprangas. O štai smulkesnis futbolo inventorius: vartininkų pirštinės, kamuoliai, keičiami keliskart sezono metu. „Susumavus salės ir lauko futbolo sezonams reikia ne mažiau, nei 3 tūkst. eurų“, – suskaičiavo pašnekovas.
Tačiau stengtis verta: rajono futbolo klubas subūrė stabilią šios sporto šakos mylėtojų bendruomenę. Auga sirgalių gretos, stadione vis daugiau jaunimo, šeimų. Futbolas populiarėja ir sportuojančio jaunimo tarpe.

Tradicijas išlaikys
Rokiškio futbolo klubas ir šiemet organizuos rajono pirmenybes. Jos pernai vyko antrojoje rugpjūčio pusėje. Kada jos vyks šiemet: ar birželį, prieš Pasaulio futbolo čempionatą, ar rugpjūtį, jam pasibaigus, dar sprendžiama.
Ar Rokiškio futbolo aistruoliai vyks į Rusijoje rengiamą Pasaulio čempionatą? Klubo vadovas E. Gaigalas su sūnumi Haroldu, „FC Tornado“ žaidėju, vyks į Kaliningradą stebėti Kroatijos – Nigerijos dvikovos. „Norime iš arti pamatyti futbolo šventę. Juolab, kad dar daug metų teks laukti, kada Pasaulio čempionatas bus surengtas Europoje“, – sakė pašnekovas.
Jis girdėjo, kad kai kurie rajono aistruoliai ketino vykti į Pasaulio čempionato rungtynes Sankt-Peterburge, tačiau jiems nepavyko gauti bilietų.
Kaip Pasaulio čempionatas atsilieps rajono futbolui? Kaip sako E. Gaigalas, tradiciškai po Europos ir Pasaulio čempionatų juntamas didesnis pagyvėjimas: į stadioną ateina daugiau aistruolių, daugėja futbolo treniruotes norinčių lankyti vaikų.