Rokiškio kariai savanoriai pratybų metu juto didelę visuomenės paramą (6)

Rugsėjo pabaiga – tradiciškai karštas metas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-ajai kuopai. Jau gražia tradicija tampa, kad paskutinį rudenį mūsų rajone vyksta didelės pratybos. Ne išimtis ir šiemet: savaitgalį rajono miškuose aidėjo šūviai, važinėjo karinė technika. Rokiškėnai kariai išbandė Krašto apsaugos savanorių pajėgų naujovę – motociklus ir keturračius. Tačiau labiau už naujoves, už sėkmingai įvykdytas užduotis karius džiugino didžiulis rajono visuomenės dėmesys ir parama saviesiems gynėjams.

Ieškojo įsibrovėlių

Šių pratybų legenda: 506-ąją kuopą ėmė pasiekti signalai apie rajono kaimuose, miesteliuose pasirodžiusius neaiškiomis uniformomis vilkinčius ginkluotus asmenis. Penktadienį rajono policija esą sulaikė asmenį, kuris turėjo nedraugiškos Lietuvai valstybės Ūdijos pažymėjimą. Atsižvelgiant į šiuos faktus, buvo aktyvuota 506-oji kuopa: kariai savanoriai iš darbų, studijų civiline apranga, civilinėmis transporto priemonėmis kaip įmanoma greičiau rinkosi į sutartas specialias slaptavietes, į kurias buvo atvežti ginklai ir kita reikalinga įranga, ten kariai persirengė uniformomis, apsiginklavo ir nedelsiant ėmė vykdyti jiems paskirtas užduotis.

Tai – kariams savanoriams įprasta mažų padalinių taktika: kariai susiburia sutartoje vietoje užduočiai, ją įvykdo ir išsiskirsto laukti naujų įsakymų. Netrukus prie jų prisijungė pagalbininkai – kaimynai ir kuopos draugai Latvijos Zemessardzes 56.kājnieku bataljons kariai. Jiems vadovo kapitonas Guntars Rožlapa.

Kartu su latviais rokiškėnai kariai savanoriai visą penktadienio naktį ir šeštadienį aktyviai veikė. Pirmiausia buvo pasiruoštos slaptavietės, iš kurių kariai vyko vykdyti užduočių: pasirūpinta jų šviesos ir garso maskuote, kad jos nepatrauktų Ūdijos piliečių (kurių vaidmenį atliko Biržų kariai savanoriai) bei jų talkininkų dėmesio. Po to – metas, atsižvelgiant į plaukiančią informaciją apie priešus, pradėti jų irštvos bei veiklos vietovių paiešką. Kariai išžvalgė ne tik vietovę, kurioje įsikūrusi priešų grupė, bet ir kelius, kuriais atvyksta jos pamaina, transporto, žmonių judėjimą, aprūpinimo priemonių tiekimą. Šeštadienio naktį slaptoje vietoje susirinkę 506-osios kuopos skyrių vadai apibendrino gautą informaciją ir parengė priešų nakinimo planą.

Jis pradėtas įgyvendinti sekmadienio paryčiais. Maždaug tuo pat metu rokiškėnai kariai su kaimynais latviais surengė tris atakas. Jos buvo sukoordinuotos idealiai, tarp jų buvo vos kelių sekundžių skirtumas. Pirmiausia į bendrą mūsiškių ir latvių pasalą pateko Ūdijos karius vežęs unimogas. Kariai savanoriai patykojo priešus tuomet, kai į savo irštvą jie vežė pamainą. Taigi, irštvoje likusios negausios jų pajėgos, tolumoje išgirdusios granatsvaidžio šūvius ir G-36 automatų bei kulkosvaidžių kalenimą, suprato, kad pastiprinimo nebesulauks. Jiems padėti nebegalėjo ir tie Ūdijos kariai, kurie buvo palikti atokesniame sargybos poste. Juos irgi „sutvarkė“ jungtinės rokiškėnų ir latvių pajėgos. Vos po akimirkos ir irštvos prieigose pasidarė karšta. Vienas po kito krito ją saugantys sargybiniai: juos nukovė mūsiškiai snaiperiai bei nepastebėti prislinkę latvių kariai. Netrukus nuo taiklių šūvių krito ir apleisto pastato langus ir duris saugoję Ūdijos kariai. Jei koks ir buvo likęs gyvas, jį turėjo sunaikinti pro pastato duris įmesta granata. O netrukus į pastatą įsiveržė lietuvių ir latvių šturmo grupė: ji rūpestingai patikrino kiekvieną patalpą. Sunaikinę priešą, mūsiškiai greitai dingo priešaušrio rūke į sutartas vietas, laukti naujų užduočių.

Latvijos kariams – įdomus iššūkis

Kuo buvo ypatingos ir vertingos šios pratybos mūsų kaimynams – latvių kariams savanoriams? Latvijos Zemessardzes 56.kājnieku bataljons kapitonas G. Rožlapa „Rokiškio Sirenai“ sakė, kad šios pratybos jo kariams buvo kitokios, nei įprastai. 506-oji lengvoji pėstininkų kuopa ir Latvijos Zemessardzes 56.kājnieku bataljons bendradarbiauja jau senokai. Šiose pratybose latvių būrys buvo išdalintas į grandis ir paskirstytas po mūsų kuopos karių vadovaujamus skyrius. „Taigi, mūsų kariai ne tik turėjo rasti būdų, kaip aiškiai ir suprantamai susikalbėti su rokiškėnais kariais, teisingai suprasti jiems skirtas užduotis, teikti pasiūlymus, bet ir  prisitaikyti prie jiems tekusių kovos draugų, prie skyriaus vado, jo vadovavimo stiliaus ir taktikos, kūrybingai žvelgti į jiems tekusias užduotis ir jas sėkmingai įgyvendinti“, – sakė kapitonas G. Rožlapa.

Jam antrino ir 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas. Pasak jo, kuopos skyrių kariai gerai pažįsta vienas kitą, tarnybos metu veikia darniai. O kaip greitai į skyriaus sudėtį įtraukti naujokus? Kaip juos integruoti taip, kad skyrius veiktų sklandžiai ir koordinuotai? To ir mokomasi bendrų pratybų metu. Ši patirtis bus labai vertinga.

Pratybos – ne žaidimas

Kai kurie „sofos riteriai“ mėgsta papriekaištauti, kad pratybose kariai „šaudo ir gaudo“, ar tik „žaidžia karą“. Tokiems ir lietuvių, ir latvių kariai turi vieną atsakymą: pratybos – ne žaidimas. Netgi šalies įstatymuose aiškiai apibrėžta: karių savanorių rengimas – valstybinės svarbos uždavinys. Todėl į pratybas karius privalo išleisti ir darbdaviai, ir mokymo įstaigos.

Pratybos – labai vertinga įgūdžių treniruotė. Juk kur kitur, jei ne pratybose, juos ugdyti ir tobulinti? Kovos lauke mokytis bus per vėlu. Ir klaidos kaina bus ne smerkiamas draugų žvilgsnis ar griežtas vado žodis. Kiekvienos klaidos kaina ten bus vieno ar kelių žmonių gyvybė. Todėl kariai į pratybas žiūri labai rimtai. Tai – jų įgūdžių ir žinių patikrinimas modeliuojant realiais situacijas. Todėl nenuostabu, kad į pratybas 506-osios kuopos kariai renkasi itin gausiai. Į pratybas kariai specialiai atvyko ne tik iš didmiesčių, kur nemažai jų dirba ir studijuoja, bet ir iš užsienio valstybių.

Tarp pratybose dalyvaujančių karių savanorių ir eilinis Deividas Daukas, kuris šiemet dalyvavo Jungtinių tautų taikos palaikymo misijoje MINUSMA tolimajame Malyje. O dabar jaunasis karys, ką tik baigęs specialius Lietuvos kariuomenės kursus, savo žinias turėjo progą pritaikyti praktikoje – jam pratybose patikėta vadovauti vienam iš keturių mūsų kuopos skyrių. Savo skyriaus veikla jis buvo patenkintas: kariai sėkmingai įgyvendino visas jiems patikėtas užduotis. Pašnekovas neslėpė: motyvacija tarnauti visuomenės labui labai aukšta.

Dėkingi rajono žmonėms

Kariai savanoriai džiaugiasi: jie junta rajono visuomenės pagarbą ir palaikymą. Būti gerbiamu ir vertinamu tų, už kuriuos pasirengęs atiduoti gyvybę – kariams didžiulė motyvacija. Ir šios pratybos ne išimtis: kariai juto nuoširdų Kazliškio ir Panemunėlio bendruomenių dėmesį, aktyvią Kazliškio seniūno Algio Kulio bei Panemunėlio seniūnės Dalios Dubenčiukienės paramą. Už pagalbą organizuojant pratybas, kariai savanoriai dėkingi pilietiškiems rajono žmonėms: Redai ir Gintarui Avižieniams, Vidmantui Veiveriui, Virginijui Kumščiui, Virginijui Degsniui. „Mes labai vertiname jūsų palaikymą, paramą ir supratingumą. Esame už tai jums labai dėkingi“, – rajono karių savanorių vardu dėkojo 506-osios kuopos vadas kapitonas S. Afanasjevas.

Techninės naujovės

Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai junta ir šalies valdžios dėmesį jų veiklai, vis gerėjantį aprūpinimą. Šiose pratybose rokiškėnai kariai savanoriai išbandė didžiausią pastarųjų mėnesių naujieną: motociklus ir keturračius. Juos Krašto apsaugos savanorių pajėgos nuomojasi iš tiekėjų ir, remiantis kitų šalių gerąja praktika bando, kaip ši naujovė pasiteisins pas mus. Motociklai ir keturračiai buvo bandomi pritaikyti ir Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Biržų ir Utenos kuopų pratybose. O šį savaitgalį juos bandė ir kariai rokiškėnai.

Kapitonas S. Afanasjevas paneigė prielaidą, kad, kaip veiksmo filmuose, važiuodami keturračiais ir motociklais, kariai šaudo į priešą. Iš tiesų ši technika naudojama greitai priartėti prie „priešo“, įvykdyti užduotis ir greitai atsitraukti. Technika kariams paliko gerą įspūdį. O ir profesionalų, mokančių geriausiai išnaudoti jos galimybes, mūsų kuopoje netrūksta: savo gretose kariai turi ir šalies motokroso čempionatų laimėtoją, ir įvairių varžybų nugalėtojų bei prizininkų. Kapitonas S. Afanasjevas pabrėžė: tokia technika patikima tik geriausiai ją valdantiems kariams, tad jie teikiamas galimybes išnaudojo maksimaliai efektyviai. Tai – puikus pavyzdys, kaip kuopoje kūrybingai pritaikomi ir bendram gėriui išnaudojami kiekvieno jos nario asmeniniai įgūdžiai, žinios, charakterio savybės, netgi hobiai.

Civilio ir kario patirtis – neatsiejama

Pasak kapitono S. Afanasjevo, karys savanoris ir yra ypatingas tuo, kad jis, tarnaudamas savo rajono žmonių labui, moka kūrybingai ir išradingai panaudoti civilinėje veikloje įgytus įgūdžius. Čia yra vietos kiekvienam: nepriklausomai nuo jo amžiaus, socialinės padėties, profesijos. Juk jauniausiam gausios ir aktyvios kuopos nariui dabar vos 18-ka, vyriausiajam – 52-eji.

Kiekvienas karys gali ir yra skatinamas kelti savo kvalifikaciją įvairiausiuose kursuose, išbandyti įvairias „profesijas“: granatsvaidininko, kulkosvaidininko, taikliojo šaulio ir kitas. Kuopa dažnai dalyvauja įvairiose pratybose, įskaitant ir tarptautines, taigi įdomios veiklos čia netrūksta. Be to, kiekvienas karys, kuris turi noro ir galimybių, gali save išbandyti ir tarptautinėse taikos palaikymo misijose. 506-oji kuopa didžiuojasi, kad jos kariai dalyvavo visose taikos palaikymo misijose, kuriose plevėsavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vėliava. Taigi, tarnyboje kariai savanoriai nepatiria rutinos.

Nė vienas karys neturi išskirtinių sąlygų, kiekvienas gerbiamas už jo gebėjimus, norą ir motyvaciją tobulėti, drąsą. Kiekvienas rajono žmogus čia laukiamas, kiekvienam atviros durys. Netgi tie, kurie kariuomenę ir karius įsivaizduoja pagal savo stereotipus, gali užeiti, susipažinti, pabendrauti. „Nė vieno mumis besidominčiojo neišvarysime. Atvirkščiai – mes vertiname visuomenės dėmesį“, – šypsosi kuopos vadas.

Jis pabrėžia, kad kuopa gins kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo pažiūrų. „Mes priešų neieškome. Mūsų užduotis – ginti savąjį rajoną, jo žmones. Esame atviri kiekvieno pasiūlymams, bendriems projektams ir veikloms“, – sakė kapitonas. O prasmingų visuomeninių iniciatyvų, prie kurių prisijungia veiklūs rokiškėnai kariai, netrūksta. 

Atviri visuomenei

Kaip jau minėta, pratybų metu kariai sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Bendraudami su gyventojais, jie pastebėjo, kad žmonės aktyviai domisi karių veikla, yra gerai informuoti apie pratybas, pasirengę pagal savo galimybes talkinti gynėjams. Kariai vis labiau junta visuomenės supratimą ir pagarbą: ne tik kariams reikia rokiškėnų paramos, bet ir Rokiškiui reikia savo karių gynėjų.

Kariai pabrėžia: jie yra gynėjai. Visi jų apmokymai, pratybos skirti tam, kad kuo efektyviau gintų savo rajoną ir žmones. Kuopoje tarnauja mūsų rajono žmonės: čia dirbantys, besimokantys, išvykę į didmiesčius ar užsienį, bet maždaug kartą per mėnesį grįžtantys į Rokiškį dalyvauti kuopos pratybose. Jų metu ne tik tobulinami asmeniniai bei komandinio darbo įgūdžiai, bet ir vis geriau pažįstamas rajonas, jo kraštovaizdžio teikiamos galimybės ir iššūkiai. O ir visuomenė kariuose mato ne tik „kažkokius uniformuotus žmones“, o savojo miesto gynėjus: savo kaimynus, pažįstamus, bendradarbius.