Apie gyvybės paslaptį – pro padidinamąjį stiklą (0)

Publikuota: 2018-12-06 Kategorija: Renginiai
Apie gyvybės paslaptį – pro padidinamąjį stiklą
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Sūrių kūrėjo Angelo Frosio paskaita sudomino jaunimą taip, kad ir jai pasibaigus, moksleiviai neskubėjo skirstytis.

Gruodžio 8-ąją Rokiškio krašto garbės pilietis ir „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ ambasadorius, kūrėjas, mecenatas Angelo Frosio rengia edukacines programas, kuriose kalbės apie vienas didžiausių žmonijos paslapčių – pasaulio sukūrimą, gyvūnijos raidą nuo pirmosios ląstelės iki mūsų dienų. O šios edukacijos belaukiant, A. Frosio susitikime su Ukmergės gimnazijų moksleiviais kalbėjo apie ypatingąsias pieno ir jo produktų savybes. Ir siūlė pro mikroskopo lęšį pažvelgti į paslaptingą ląstelių pasaulį.

Prikaustė dėmesį
UAB „Rokiškio pienas“ Ukmergės gamyklos salė tradiciškai tampa įdomių, aktualių paskaitų vieta. Čia jaunieji Ukmergės gimnazistai ir jų mokytojai – nuolatiniai svečiai. Mat įmonė suteikia galimybes savojo miesto jaunimui dalyvauti netradicinėse paskaitose, kurias veda visame pasaulyje žinomas sūrių kūrėjas, menininkas, mecenatas A. Frosio.
Jaunimui paskaita įdomi: salėje mirtina tyla. Pora valandų trukusi paskaita taip prikaustė 9-12 klasių moksleivių dėmesį, kad ir po jos jaunimas neskubėjo namo: vieni džiaugėsi galimybe pro mikroskopą pažvelgti į specialiai paruoštus mėginius su pieno mikroorganizmų pavyzdžiais. Kiti skubėjo prašyti, kad autorius A. Frosio pasirašytų dovanotąją knygą „Sūris – didis vaistas žmonijai“. Toks jaunuolių dėmesys nestebina nei A. Frosio, nei „Rokiškio pienas“ Ukmergės įmonės darbuotojų: panašios paskaitos čia rengiamos reguliariai ir jaunimas visuomet jomis labai domisi.

Patvirtina naujausi
mokslo tyrimai
Savo pasakojimą apie paslaptingą ląstelių pasaulį sūrių kūrėjas A. Frosio pradėjo prisiminimais iš savosios vaikystės tolimame Italijos kaime. Gausioje šeimoje buvo puoselėjama iš senolių paveldėta patirtis: jei kažkuris iš šeimos narių susirgo, vaistų skubėjo ieškoti ne į vaistinę. Mat, skirtingai nei dabar, tuomet vaistinė buvo retenybė ir iki jos reiktų keliauti ne vieną dešimtį kilometrų. Tad sunegalavusiems šeimos nariams Italijos kaimų žmonės vaisto ieškojo sūrių gamyklėlėje. Mat ji, didesnė ar mažesnė, buvo kiekviename kaime. Iš jos parsinešdavo išrūgų ir, pasiremdami protėvių išmintimi bei maldomis, gydydavo sunegalavusįjį. Ir jis imdavo sveikti.
Kas tai? Maldos, saviįtaigos galia? O gal senoviniai gydymo metodai visgi turi ir mokslinį pagrindą? „Ne tik tikėjimas ir maldos, bet ir išrūgos, kuriose gausu gyvųjų ląstelių, daro stebuklus“, – sakė A. Frosio. Ir pasidžiaugė, kad mokslo pasaulyje randama vis daugiau įrodymų, kad pieno produktai turi gydomąjį, priešvėžinį poveikį. „Džiaugiuosi, kad per pastarąjį dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai, paremti in vitro eksperimentais, įrodė, kad gamtoje esantys pieno mikroorganizmai pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Prieš porą mėnesių Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje buvo skirta dviem mokslininkams. Jie įrodė, kad galima stimuliuoti imuninę sistemą, jog ji kovotų su vėžinėmis ląstelėmis. Tai patvirtina, kad ląstelės gali teigiamai veikti žmogaus sveikatą“, – sakė jis.

Sklaidė mitus apie pieną
„Aš visada svajojau išgelbėti pasaulį, – atvirai ir drąsiai kalbėjo pašnekovas. – Prieš 45-erius metus įkūriau centrą, kuriame yra meniškai ugdomi neįgalieji. Pavyzdžiui, akli – piešia. Su neįgaliojo vežimėliu atvažiavęs žmogus turi įvairiausių įdomių veiklų, išreiškia savo kūrybiškumą. Ir kuomet aš sužinojau, kad pienas yra toks vertingas, kuo labiau gilinausi į šią temą, nusprendžiau, kad kitas būdas padėti žmonijai – pasakyti, kaip galime panaudoti pieną, kad jis neštų naudą mums, mūsų gyvenimui, mūsų sveikatai“.
Pašnekovas neslepia: jo teorija apie didžiulę pieno naudą pagrįsta daugelį metų trukusiais tyrimais. A. Frosio įsitikinęs – pienas yra pats vertingiausias elementas Žemėje.
Jis pasakojo apie savo praktinę patirtį. Tame neįgaliųjų centre vienai savanorei gydytojas išrašė magnio preparatų. Šis elementas tai moteriai buvo labai reikalingas, bet išgėrusi išrašytuosius papildus, ji pasijuto blogai. Ką daryti? „Aš – ne gydytojas, ir ne magas. Tačiau aš žinau, kad piene yra magnio, fosforo, šimtas sudedamųjų dalių. Sūryje – koncentratas visų piene esančių medžiagų“, – sakė A. Frosio.
Jis neslėpė girdėjęs nemažai neigiamų atsiliepimų apie pieną: esą nemažai žmonių jo tiesiog netoleruoja, jis suaugusiam žmogui yra nereikalingas. A. Frosio įsitikinimu, tai – ne paprastas, o didžiulis melas.
Šį mitą pašnekovas paneigė pavyzdžiu apie savo paties pažintį su Lietuva. Prieš gerų dvidešimt metų JAV gamintojai kreipėsi į italų sūrių kūrėjus su ambicingu uždaviniu: ar įmanoma pagaminti sūrį, kuriame nėra laktozės? „Taip aš ir atkeliavau į Lietuvą,  – sakė pašnekovas. – Mėgstu juokauti, tačiau tada amerikiečiams visai rimtai pasakiau, kad nėra jokių problemų pagaminti sūrį be laktozės. Taip Rokiškyje gimė „Montecampo“ sūris. Tuomet „Rokiškio sūrio“ savininkai nupirko visus įrenginius, kuriais būtų galima nustatyti, ar tikrai sūryje nėra laktozės. Ir klientai Kanadoje, kurie norėjo pirkti šį sūrį, įsigijo elektroninę įrangą, kuri turėjo labai tiksliai parodyti, kiek sūryje yra laktozės. Iš pieno aš laktozės nepašalinau, gamybos metu ląstelės maitinasi pieno cukrumi ir suskaido jį. Žmonės, kurie pradėjo valgyti šį sūrį, pasveiko nuo įvairių ligų“. Tarsi nieko naujo ir neišrasta: visi sūriai, pagaminti kaitinimo būdu, nebeturi laktozės. A. Frosio atviras: nė vienas sūrių kūrėjas neteigia, kad jis kuria sūrį. Tą daro piene esančios ląstelės, kurių poveikiui atsiskleisti reikia sudaryti tinkamas sąlygas.

Stebuklingas ląstelių pasaulis
Sūrių kūrėjas A. Frosio neslepia: nuo pat jaunystės jis domisi pieno ląstelėmis. Jas iš skirtingų šalių, iš skirtingų žemynų veždavosi it brangiausią turtą savo eksperimentams. Kodėl A. Frosio taip svarbu gilintis į paslaptingą mikrobiologijos pasaulį? Jis aiškino, kad pirmoji gyva ląstelė Žemėje pasirodė prieš maždaug tris milijardus metų. Prieš du milijardus metų atsirado daugialąsčiai gyvūnai, kurių liekanų radama fosilijose. Prieš 300 mln metų jau buvo pirmieji žinduoliai.  
Vienos iš susitikimo dalyvių paklausęs, kiek jai metų, A. Frosio sužinojo, kad jai – šešiolika. „Gaila, tačiau tai nėra tiesa“, – jaunimą nustebino kūrėjas. Jis sako, kad jei žmogų laikyti ląstelių sankaupa, tai jo amžius skaičiuotinas nuo pirmosios gyvosios ląstelės Žemėje. Mes – ląstelių, evoliucionavusių milijardus metų, sankaupa. Ir tą jau galima atsekti panaudojant įvairias mokslinių tyrimų metodikas.
Ląstelėje slypi DNR, skirta perduoti paveldimą informaciją. „Mes esame sudaryti iš ląstelių. O ląstelės yra labai panašios į mus: kvėpuoja, maitinasi, dauginasi. Jos turi ir atmintį. Tą patikrinau ir praktiškai“, – sakę pašnekovas. Dirbdamas įvairiausiose pasaulio šalyse, A. Frosio stebėjo pieno ląsteles. Jis pastebėjo, kad net oro, aplinkos sąlygos lemia ląstelių raidą.
Viename sūrio grame – iki 50 mln gyvų ląstelių. Ir tokia didelė gyvųjų ląstelių koncentracija leidžia teigti, kad sūris gali būti vaistas. Ar tai nėra prasimanymas, tiesiog graži istorija?
„Rokiškio sūrio“ išleistame A. Frosio leidinyje „Sūris – didis vaistas žmonijoje“, aprašyta daugelio mokslininkų bandymai, kurie įrodo, kad piene esančios ląstelės turi priešvėžinį poveikį. Tai patvirtinama vis daugiau tyrimų. Antai, amerikiečių ir japonų mokslininkai įrodė, kad žmogaus organizmas gali stimuliuoti imuninę sistemą. Už tai jie gavo Nobelio premiją.
„Ląstelės lemia organizmo teigiamus pokyčius. Pradedama kalbėti, kad reikia ieškoti medžiagų, kurios gali neutralizuoti neigiamas ląsteles (vėžines) žmogaus organizme“, – sakė A. Frosio. Kuris pasidžiaugė, kad jo įžvalgos patvirtinamos vis daugiau mokslinių tyrimų.
Įrodyta, kad anksčiau, kai žmogus valgė natūralesnį maistą, gyveno ne tokioje sterilioje aplinkoje, žmogaus imuninė sistema dirbo efektyviau. Taigi, Nobelio premijos laureatai ieškojo, kodėl vėžinės ląstelės sustabdo žmogaus imuninę sistemą. Ji galėtų nuo vėžinių ląstelių apsiginti pati, jei panaikintume tuos mechanizmus, kurie stabdo imuninės sistemos veikimą.
Kalbėdamas apie sūrio poveikį, A. Frosio pabrėžė, kad gyvosios pieno ląstelės, patekusios į žmogaus skrandį, randa jame labai palankią terpę, todėl lieka gyvybingos, pradeda maitintis, daugintis, gyvos praturtina žmogaus žarnyną, palankiai veikia visus žmogaus organus, stiprina imunitetą. Todėl žmogus gali jas labai sėkmingai įsisavinti, pajausti jų gydomąjį poveikį. Gyvosios ląstelės padeda organizmui kovoti su neigiamais organizmais.
 Ir šis ypatingas poveikis, pasak A. Frosio, nėra atsitiktinumas. Tai didelio ir svarbaus Dieviškojo plano dalis. Apie jį menininkas, sūrių kūrėjas ir kalbės rokiškėnams bei miesto svečiams gruodžio 8-ąją rengiamų edukacijų metu.
„Rokiškio Sirenos“ inform.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą