Viešas "išsidraskymas" socialiniame tinkle karo partijoje nesukėlė (14)

Apie situaciją Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Rokiškio skyriuje jo vadovas ir kandidatas į Rokiškio rajono mero postą Andrius Burnickas taip komentavo pastarųjų dienų situaciją skyriuje: „Praėjusią savaitę šiokį tokį sąmyšį rajono politinėje erdvėje sukėlė keturių partijų parama Stasiui Meliūnui, kaip kandidatui į merus. Šis viešas palaikymas mums buvo netikėtas, nes dviejų partijos narių iniciatyva S. Meliūnas jau buvo siūlytas kaip kandidatas į merą, o šį pasiūlymą svarstėme skyriaus taryboje. Bet kadangi visi vidiniai rinkimai, visos teisinės procedūros jau buvo atliktos prieš pusę metų (kuomet partijos iškeltas oficialus kandidatas buvo A. Burnickas – aut. past.) tai nebuvo jokios priežasties viską „vedinėti“ iš naujo. Tas viešas pareiškimas, mano manymu, yra spaudimas ir kišimasis į vidinius mūsų partijos reikalus ypač atsižvelgiant į tai, kad S. Meliūnas per visuotinį susirinkimą pats viešai atsisakė pretenduoti į mero postą. Todėl manau, kad tokį Stasio elgesį pagal visus įstatus ir visas procedūras svarstys mūsų vidinės partijos struktūros, matysime jų sprendimą, patys jokių radikalių sprendimų šiuo metu imtis nežadame. Visuomenę noriu užtikrinti, kad tikrai jokio politinio karo ir skilimo mūsų partijoje nėra: ruošiamės rinkimams, renkame sąrašą į savivaldybės tarybą ir tikiuosi, kad tokios provokacijos nebepasikartos. Gaila, kad rinkimams ruošiamės tokiomis priemonėmis, o ne demonstruojam ką gero galim padaryti rajonui. Bet yra kaip yra. O visus noriu nuraminti pasakydamas, kad aš vis dar esu kandidatas iš skyriaus į rajono merus, ir labai kviečiu visus prisidėti prie rinkiminės kampanijos,“ – savo kalboje viską glaustai išsakė TS-LKD partijos Rokiškio skyriaus vadovas Andrius Burnickas.

Rokiškio Sirena pasinaudojo proga ir uždavė jam keletą papildomų klausimų.

Esate partijos skyriaus vadovas. Kaip buvo prieita prie tokios situacijos?

Kokie buvo šio viešo palaikymo ketinimai – aš nežinau, ir asmeniškai jokio kontakto nė su viena iš keturių partijų neturėjau. Tačiau toks perėjimas į viešą spaudimą yra tikrai nenormalus: juk žodinis pasišnekėjimas yra viena, o toks informacijos viešinimas visai kas kita... Kalbant apie Dianos Meškauskienės bei S. Meliūno kivirčą komentarų sekcijoje galiu pasakyti tik tai, jog šis pasikibirkščiavimas buvo labiau asmeninių reikalų bei emocijų sprendimas, kuris mūsų skyriaus darbo neįtakojo: jaučiu daugumos paramą, skyrius yra stabilus, jokių drastiškų „mėtymų“ nebus, viskas toliau vyks pagal partijos nuostatus. Nors S. Meliūnas yra mūsų partijos narys, tolimesnių jo planų nežinau, tačiau tikiuosi, kad greitu metu visos aistros nurims, o mes imsime galvoti ir dirbti blaiviomis galvomis.

Ar buvo kalbama, diskutuojama apie kompromisinį merą anksčiau?

Skyriuje vyko vidiniai kandidatų siūlymai, o pora partijos narių užsiminė apie S. Meliūną, kaip kandidatą. Tačiau yra daug liudininkų, kurie patvirtintų, jog per visuotinį susirinkimą minėtasis kandidatas į postą pretenduoti atsisakė, argumentavęs, kad posto siekti nenori tiek dėl amžiaus, tiek dėl to, jog tam neturi jokiu ambicijų.

Kaip leidote, kad kitos politinės partijos darytų įtaką jūsų skyriui?

Aš tikiuosi, kad kitos partijos mums labai didelės įtakos nepadarė, o tų povandeninių srovių visada buvo ir bus. Baiminuosi, kad jos suaktyvėti gali įsibėgėjant kampanijai, tačiau tokia jau ta politika – niekas labai nenustebintų.

Kodėl jūs dėl siauros interesų grupės nusižengėte savo partijos nuostatams (nacionalinė šalies gynyba)?

Mes nesirinkom tarp savanorių ir tarp privačios mokyklos – mes palaikom abi idėjas ir žiūrim į tai, kad patalpos būtų panaudotos kuo naudingiau bei patogiau. Palaikydami privačios mokyklos idėją tikrai nenorėjom to, jog savanoriai turėtų ieškoti kur prisiglausti, tiesiog ieškojom abejoms pusėms palankių sprendimų. Patalpų yra, o vietos tikrai užteks visiems.

Esate valdančiosios koalicijos dalis tačiau nė vienas jūsų skyriaus narys neužima valdančiųjų postų. Kodėl nepakovojote dėl partijos intersų?

Matyt ne dėl postų atėjom. Aš žiūriu į postus kaip į priemonę, o ne kaip į tikslą, o kiekvienas valdantysis postas yra kaip priemonė vykdyti savo sumanymams. Kadangi mes turime priėjimą prie tam tikrų postų galime atlikti reikiamas funkcijas ir taip. Toks formalumas mums nėra pirmaeilis dalykas.

Kokie bus dabartinės situacijos skyriuje sprendimai?

Ėmėme vykdyti vidinių svarstymų procesą, kuriame viską vertins tiek tarybos, tiek etikos komisijos, centrinis partijos priežiūros komitetas. Šiais laipteliais lipdami iš eilės išsiaiškinsime bei išspręsime susiklosčiusią situaciją. Šiuo metu sprendimo prognozuoti negaliu, galiu tik užtikrinti, kad nebus jokių drastiškų ir vienašališkų veiksmų – reikia išlaikyti profesionalumą.

Kaip jūs jaučiatės kaip kandidatas į merus, kai su jumis buvo taip pasielgta?

Galiu pasakyti tik tiek – jausmas tikrai nemalonus, buvau užkluptas visai netikėtai. Bet tai turbūt dalis mokymosi, kurso politikos. Stengiuosi į viską žiūrėti kaip į progą patikrinti palaikymą partijos viduje, nes kuomet esi vienintelis kandidatas tą suprasti yra labai sunku. Iš tikrųjų tikiuosi, kad visa tai labiau suvienys skyrių, prasidės komandinis darbas bei susitelkimas.

Kaip jūs vertinate santykių aiškinimąsi viešojoje erdvėje?

Tik neigiamai. Išsitrina riba tarp viešų ir privačių diskusijų, o kai viskas vyksta raštiškai – žodis tampa ne žvirbliu ir už tą „ne žvirblį“ reikia atsakyti. Norint viešai aiškintis santykius visų pirma reikėtų nugalėti visas emocijas ir tik tuomet reikšti nuomonę, o tą daryti gali visi – gyvename laisvoje šalyje, tačiau visuomet reikia suvokti visą ant pečių krentančią atsakomybę, nes kartais atrodo, jog kalbi už save, tačiau žmonių akyse esi sutapatinamas su kažkokia grupe, institucija, partija ir t.t.