Savivaldos rinkimai – ant nosies: rasti komisijų pirmininkus sunku, apskųstas vienas komitetas (2)

Iki savivaldos rinkimų – mažiau nei mėnuo. Apylinkių komisijas formuoti buvo itin sunku, vienos vis dar trūksta. Šiemet, kaip niekad sunkiai sekėsi ieškoti komisijų pirmininkų – gyventojų nemotyvuoja atlyginimas, „valdo“ baimė prisiimti atsakomybę. Apie tai ir apie kitus aktualius klausimus kalbamės su Rokiškio rinkimų apygardos komisijos pirmininke Dainora Mineikiene

- Ar Rokiškio rinkiminės apygardos visos apylinkių komisijos jau sukomplektuotos?

- Šiuo metu yra formuojamos paskutinės apylinkių komisijos. Kai kurių apylinkių pirmininkai buvo išrinkti, o komisijos sukomplektuotos ankščiau. Tačiau šiai dienai mums dar trūksta Pakriaunių apylinkės, nes pagal įstatymą komisija turi būti sudaryta iš 5 narių. Šiuo metu jau esame išsiuntę prašymą teisingumo ministrui dėl Pakriaunių apylinkės komisijos pirmininko delegavimo. Jei sulauksime teisingumo ministro patvirtinimo, Pakriaunių apylinkės komisija taipogi bus suformuota.

- Ar sunku buvo rasti norinčiųjų dirbti rinkiminių komisijų apylinkėse?

- Labai sunku. Šiemet labai trūko pirmininkų. Į komisijos narius žmonės ateina, bet prisiimti atsakomybę ir tapti komisijos pirmininkais žmonės bijo. Ankščiau gausaus pirmininkų „lietaus“ taipogi nesulaukdavome, tačiau trūkdavo 8-9 pirmininkų, o šiemet skaičius išaugo iki 15. Baimę tapti pirmininku tikriausiai įtakoja tai, jog pirmininkas turi atlikti tikrai labai daug darbų ir tuo pačiu ant savo pečių nešti didžiulę atsakomybę – juk tai yra labai rimtas darbas.

Yra dar keletas niuansų: nors pagal darbo kodeksą darbdavys savo darbuotoją, kuris yra komisijos pirmininkas, turėtų leisti išvykti iš darbo rinkimų klausimais, tačiau darbdaviai linkę sakyti „ne“ – juk pirmininkas gauna atlyginimą, kodėl darbdavys jį turėtų leisti į „kitą darbą“? Žiūrint iš kitos pusės, atrodo, kad tokį darbą galėtų lengvai dirbti Darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – aut. past.) „stovintis“ asmuo – juk  laiko jam tikrai netrūksta. Tačiau jei asmuo iš Darbo biržos gauna kompensacijas ar išmokas, tapus komisijos pirmininku visi mokėjimai nutraukiami. Kadangi gaunamos išmokos yra didesnės nei pirmininko atlyginimas, žmonės šio darbo linkę atsisakyti.

- Kiek šiemet skirta lėšų rinkimų organizavimui?

- Iš viso Rokiškio rajono savivaldybei, pirmajam turui, skirta 63926,92 eurų. Mūsų, Rokiškio rinkiminei apylinkei skirta 11356,05 eurų, kitoms apylinkėms  - 52570,87 eur. Į šiuos pinigus yra įskaičiuota viskas: transporto, telefono, Sodros, kanceliarinės išlaidos, atlyginimai. 

- Ar komisijų darbuotojai patenkinti savo atlygiu?

- Po naujųjų metų keitėsi darbo apmokėjimo sistema. Tai rodo, kad padidėjo komisijos pirmininkų ir narių valandinis užmokestis. Dabar paprastam apylinkės komisijos nariui mokama 4,33 eur, pirmininkui – 5, 41 eur už valandą. Užmokestis išlieka toks pat jei dirbama savaitgaliais. Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkui priklauso kiek didesnis užmokestis – už valandą jam tenka 6,71 eur. Nors atrodo, kad padidėjus užmokesčiui uždirbama daugiau, tačiau atskaičiavus mokesčius pastebima, kad „į rankas“ patenka ta pati suma kaip ir ankščiau, todėl užmokesčio padidėjimas motyvacijos dirbti nesukėlė.

- Kada rajono rinkėjai sulauks rinkėjo kortelių?

- Rinkėjų kortelės turi būti išdalintos iki vasario 23 dienos. Svarbu žinoti, kad rinkėjo kortelė gali būti įteikiama tik asmeniškai arba perduodama artimam, kartu gyvenančiam asmeniui – žmonai, vyrui, vaikui. Namuose reikiamo asmens neradęs rinkimų komisijos narys gali palikti tik kvietimą dalyvauti rinkimuose – tokį pranešimą galima perduoti kaimynui ar įmesti į pašto dėžutę.

Dabar rinkėjo kortelė nebėra tokia svarbi, jos nebūtina atsinešti į rinkimus – pakanka asmens tapatybės patvirtinančio dokumento: kortelės arba paso. Todėl rinkėjo kortelės nesulaukę rinkėjai gali drąsiai eiti į rinkimus ir be jos.

- Nebeliko vadinamojo balsavimo paštu. Kaip bus užtikrinta senelių, neįgaliųjų, ligonių teisė balsuoti?

- Ankščiau tokį balsavimą vykdė paštas. Dabar tuo rūpintis turi apylinkės, į kurių teritoriją patenka senelių globos namai ir panašios įstaigos. Žinoma, toms apylinkėms teks daugiau darbo, pavyzdžiui šiemet didžiausias krūvis bus Senamiesčio apylinkei – jai priklauso Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namai, ligoninė. Jie vykdys „balsavimą paštu“, tik keičiasi tas, kad tą vykdys nebe paštas, o patys apylinkės komisijos nariai.

- Prasidėjo aktyvi rinkiminė agitacija. Kokių skundų sulaukėte?

- Sulaukėme skundų dėl vieno komiteto reklamų – jos nebuvo pažymėtos kaip politinė reklama bei nebuvo nurodytas lėšų šaltinis. Komitetą įspėjome ir pastebime, kad reikalai tvarkosi.

- Ar jau yra nubaustų politikų už netinkamą rinkiminę agitaciją? Už kokius pažeidimus jie nubausti?

- Buvo duoti tik perspėjimai su terminais, iki kurių jie turi „susitvarkyti“ .

- Rajono gyventojų skaičius, Statistikos departamento duomenimis, yra 29 tūkst. su trupučiu. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 27 tūkst. rinkėjų. Akivaizdu, kad rajone yra kiek daugiau, nei 2 tūkst. vaikų iki 18 metų, neturinčių teisės balsuoti. Kaip sąrašuose atsiranda „mirusios sielos“?

- Sąrašus formuojame ne mes. Sąrašai ateina iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Yra sąrašuose ir tų, kurie balsuoti negali, nes turi, pavyzdžiui, psichinę ligą, tačiau tokių žmonių nėra daug.

- Kaip aktyviai rinkimuose dalyvauja jaunimas?

- Drastiškų pokyčių nepastebėjau, visuomet ateidavo ir ateina jaunų žmonių. Visada yra tų, kurie sulaukia pilnametystės ir ateina balsuoti. Galbūt situacija kiek sudėtingesnė kalbant apie studentus – palikę gimtąjį miestą jie nustoja domėtis rajono reikalais. Tačiau galiu teigti, kad jauni žmonės yra aktyvūs.