Rusijos propaganda išniekino rokiškėno gydytojo atminimą (6)

Rusijos propaganda šlykščiai išniekino rokiškėno gydytojo Antano Gudonio atminimą. Sovietinius kareivius Panevėžyje gydžiusio ir jų žiauriai nukankinto mediko nuotrauka buvo pasitekta propagandai iliustruoti neva lietuvių padarytus nusikaltimus. Prie gydytojo palaikų suklupusios jo našlės nuotrauka rodoma kontekste, kuriame kalbama apie nacių nusikaltimus Lietuvoje. Iš tiesų gydytoją ir jo du kolegas bei medicinos seserį žiauriai nukankino 1941 m. birželį besitraukianti sovietinė armija: tie patys sovietų kariai, kuriems ligoninėje jis bandė išgelbėti gyvybes.

„Šokis ant kaulų“
„Rossija 1“ kanalo laida „Vesti“ (Žinios, – aut. past.) pasirodė sausio 14 d. Beveik valandos trukmės laida mažai ką bendro turi su žurnalistika. Ji – puikus vadovėlis iliustruoti pačioms primityviausioms propagandos formoms. Ne išimtis ir siužetas apie Laisvės premijos teikimą Lietuvos Seime. Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, ši premija buvo įteikta septyniems Laisvės kovų dalyviams. Tai sukėlė kaimyninės valstybės įniršį. Ir siužete propagandai buvo panaudota rokiškėno gydytojo Antano Gudonio, žiauriai nukankinto 1941 m. birželį, traukiantis sovietinei armijai, nuotrauka. Šioje laidoje A. Gudonis rodomas kaip nacistų, kuriems „Rossija 1“ „žurnalistai“ priskyrė ir Lietuvos laisvės kovotojus, auka.

Pastebėjo apžvalgininkas
Šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas ir apžvalgininkas Virginijus Valiušaitis. Jis rašo: „Kaip mūsų „partneriai iš Rytų“ paviešino Rezistencijos kovotojų pagerbimą Laisvės premija praėjusį sekmadienį, Sausio 13-ąją... Melui ir dezinformacijai - jokių ribų! Juos visus - premijos laimėtojus - išvadino „žydšaudžiais“! Net Janinos Gudonienės, Panevėžio gydytojo Antano Gudonio, bolševikų nukankinto 1941 m. birželio 25 d., nuotrauka įdėta kaip „susidorojimo su holokausto aukomis“ „įrodymas“. Nieko naujo. Rainų kankinių sudaryktų kūnų nuotraukas pirmaisiais pokario dešimtmečiais sovietai irgi eksplotavo kaip „fašistų piktadarybių“ iliustacijas, neigė savo dalyvavimą, kaip ir Katynės skerdynėse. Koks viso to absurdiško melo tikslas? Išskyrus panieką, nieko kito tokiais metodais laimėti negalima“, – tokiu žurnalisto tekstu pasidalino paskyra, demaskuojanti sovietinės propagandos apraiškas „Raudonojo meškiuko pėdsakais“.
„Rokiškio Sirena“ peržiūrėjo minėtą „Vesti“ laidą (https://www.youtube.com/watch?v=tlPTt2Bkveg&fbclid=IwAR2FFUORLun-YALAQ5i7oywxWJmO2ZI5tM2WwF5_58sAAuP4e9zYX5d5sAI) , siužetas apie mūsų valstybę ir rokiškėną gydytoją yra nuo 33:33 iki 36:30 min. Ir šiame siužete iš tiesų rodoma prie nukankinto rokiškėno gydytojo palaikų palinkusi jo našlė. Ši nuotrauka pateikta kontekste, kuriame pasakojama apie nacių ir jų talkininkų aukas. Laisvės kovotojai siužete yra pristatomi kaip nacių talkininkai, tokį požiūrį pagrindė „neva ekspertai“, kurie Lietuvoje yra žinomi kaip marginalai, kaimyninės valstybės propagandos ruporai.

Neišgelbėjo net
ta pati tautybė
1941 m. birželio 29-ąją didžiulė laidotuvių procesija į amžinojo poilsio vietas išlydėjo sovietinės armijos nukankintus gydytojus Juozą Žemgulį, Stasį Mačiulį, Antaną Gudonį, gailestingąją seserį Zinaidą Emiliją Kanis-Kanevičienę bei tris miesto įstaigų darbuotous: „Maisto“ techniką Vilhelmą Vaišvilą, geležinkelietį Kazimierą Šlekį, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Finansų skyriaus buhalterio padėjėją Antaną Čibinską. Jų palaikai rasti Panevėžio NKVD rūsyje ir 1941 m. birželio 27 d. pašarvoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Visi jie, išskyrus Z. E. Kanis-Kanevičienę, buvo palaidoti Katedros kapinėse. O gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė palaidota stačiatikių kapinėse J. Tilvyčio g. Panevėžyje.
1941 m. spalį tirti nužudytųjų kūnai. Tyrimą atliko VDU klinikų direktorius prof. K. Oželis, asistentas dr. Minelga. Tirti ekshumuoti gydytojų Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio palaikai, Stasio Mačiulio palaikų ekshumuoti neleido žmona. Po tyrimo gyd. J. Žemgulys palaidotas Kaune, A. Gudonis – Rokiškyje.  Beje, ne tik A. Gudonis, bet ir S. Mačiulis yra kilę iš Rokiškio krašto.

Kilnumo kaina – gyvybės
Panevėžio gydytojų byla mūsų rajono žmonėms ypač aktuali tapo atstačius paminklą Birželio sukilimo ir sovietinės okupacijos aukoms Obeliuose. Šio sukilimo reikšmei mūsų kraštui skirtoje konferencijoje 2016 m. apie nukankintus Panevėžio gydytojus pranešimą skaitė istorikas Algis Kazulėnas. Jis pasakojo, kad pirmosiomis 1941 m. birželio sukilimo ir nacių puolimo dienomis besitraukianti sovietinė armija patyrė milžiniškų nuostolių. Ligoninės buvo kimšte užkimštos sužeistaisiais, kurių daugumai reikėjo neatidėliotinos pagalbos. Tad gydytojai operavo ištisomis paromis, balansuodami ant mirtino nuovargio ribos. Ne mažiau išvargusios buvo ir medicinos seserys, kurios slaugė tokią gausybę sužeistųjų. Akivaizdu, kad tokio sužeistų žmonių kiekio niekas negalėjo prognozuoti. Trūko visko: personalo, vaistų, tvarsliavos. Sovietinis partinis aktyvas, maskuodami savo pačių negebėjimą valdyti šią sudėtingą situaciją, metė kaltę išvargusiems medikams. Esą jiei talkina sukilėliams, jiems dideliais kiekiais tiekė vaistus, netgi žudė sovietinius karius. Nenuostabu, kad pervargusiai seselei Z. E. Kanis-Kanevičienės išsprūdo žodžiai „Kada gi visa tai baigsis“. Tą nevilties frazę nugirdo sovietiniai aktyvistai. Tris gydytojus: Chirurgijos skyriaus vedėją J. Žemgulį, S. Mačiulį ir A. Gudonį jie ištempė tiesiog iš operacinių...
Rokiškėnui gydytojui tada tebuvo vos trisdešimt...
Seselė rusė stačiatikė Z. E. Kanis-Kanevičienė taip pat pademonstravo didžiulį drąsos pavyzdį: nepaisydama mirtino pavojaus, pati nuėjo pas sovietų karius ir prisipažino, kad tai ji pasakė tą nelemtą frazę. Ji tikėjosi, kad sužinoję tiesą, sovietiniai budeliai paleis nekaltus gydytojus. Deja, šios moters drąsa kainavo jai gyvybę, tačiau neišgelbėjo gydytojų.
Panevėžį užėmę vokiečių vermachto kariai NKVD–NKGB būstinės rūsyje rado šių gydytojų, seselės ir kitų sovietų aukų palaikus su siaubingų kankinimų žymėmis. Vėliau sovietai melavo, kad gydytojai ir seselė nusipelnė mirties: ne tik vogė vaistus sukilėliams, bet netgi nužudė keletą karių. O kankinimo žymes ant palaikų suklastojo vokiečiai. Įdomu, kad ta nuotrauka, kurią Rusijos propaganda dabar taip išdidžiai pademonstravo siužete, jos autoriui fotografui J. Žitkui kainavo 10 m. sovietinio lagerio.
Detaliau su istoriko Algio Kazulėno pranešimu galima susipažinti Nerijaus Kraliko filmuotame siužete adresu: https://www.youtube.com/watch?v=6lgbGT0V7R0 (nuo 2:30 min.).

Pilietiškumo ir pareigos
liudijimas
Panevėžio vyskupijos svetainėje pateikiama trumpa A. Gudonio biografija, puikiai apibūdinanti šį gydytoją: „Jis gimė 1911 m. rugsėjo 5 d. Serapiniškio k., Rokiškio valsčiuje. Sunkūs karo ir pokario metai lydėjo A. Gudonio vaikystę, nes greitai neteko tėvo. Baigęs Rokiškio valstybinę gimnaziją, 1932 m. jis įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių. 1938 m. baigė studijas ir gavo gydytojo diplomą. Iš pradžių dirbo Rokiškyje, o 1939 m. buvo priimtas dirbti į Panevėžio apskr. ligoninę chirurgijos skyriaus asistentu.
Buvo ligonių ir bendradarbių nepaprastai mėgiamas dėl savo kuklumo, nuoširdumo, prieinamumo ir draugiško elgesio su visais. Išgelbėjo nuo tremties į Sibirą keletą gydytojų. Savo, kaip gydytojo, pašaukimą, A.Gudonis suprato taip giliai, kad jį kėlė aukščiau už akivaizdų pavojų savo gyvybei. Birželio 26 d., kartu su dviem gydytojais bolševikų buvo žiauriai nužudytas. Trijų gydytojų ir medicinos sesers nukankinimas rodo, kad juose nebuvo nė žymės kaltės. Vienintelis jiems „priekaištas“. galėjo būti tas, kad jie, kaip lietuviai, ėjo iki galo savo kaip piliečio ir mediko pašaukimo keliu“.
„Rokiškio Sirenos“ inform.