Premjero vizitas: pažintis su verslo grandais ir pradedančiaisiais (12)

Publikuota: 2017-11-11 Kategorija: Politika
Premjero vizitas: pažintis su verslo grandais ir pradedančiaisiais
„Rokiškio Sirenos“ archyvo nuotr. / Iškilminga akimirka: sukurta Aukštaitijos verslo sąjunga.

Lapkričio 10-ąją minima Verslo diena. Simboliška, kad šią dieną suvienyti pajėgas nusprendė Aukštaitijos verslas. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė Rokiškio verslo klubas, Kupiškio darbdavių klubas, Pasvalio verslininkų asociacija „Verslo žiedas“, Biržų rajono verslininkų asociacija bei Anykščių vadovų klubas. Į šį renginį atvyko ir šalies premjeras Saulius Skvernelis. Jo vizitas Rokiškio rajone buvo pažintis su šio krašto verslu: nuo pradedančiųjų iki pasaulines rinkas užkariaujančių bendrovių.

Neproginės kalbos

Lapkričio 10-ąją Rokiškyje sukurta Aukštaitijos verslo sąjunga, vienijanti Rokiškio verslo klubą, Kupiškio darbdavių klubą, Pasvalio verslininkų asociaciją „Verslo žiedas“, Biržų rajono verslininkų asociaciją, Anykščių vadovų klubą. Kaip sakė Rokiškio verslo klubo vadovas Dalius Trumpa, vienytis ir kartu siekti bendrų tikslų verslo žmonėms labai svarbu. O telktis draugėn yra dėl ko: pavieniui verslininkai menkai girdimi ir savivaldybių, ir šalies valdžios. O ir didžiausios verslo bėdos, tokios, kaip šalies regionus tuštinanti emigracija, pavieniui sunkiai išsprendžiama.

Premjeras S. Skvernelis kategoriškai atsisako mūsų kraštą vadinti provincija. Jo manymu, kur kas tinkamesnis žodis „regionai“. Jis teigė, kad kiekvieną penktadienį stengiasi palikti sostinę ir aplankyti bent vieną šalies savivaldybę, įsiklausyti į jos problemas.

Trumpai pristatydamas Vyriausybės veiklos rezultatus, premjeras problemų „į vatą“ nevyniojo. Žadėtosios radikalios mokesčių reformos dar teks palaukti: planai užsitęsė dėl koalicijos partnerių socialdemokratų bėdų bei netvarios valdančiosios daugumos. Ištaikęs progą į premjero monologą įsiterpė žinomas rajono verslininkas Zenonas Akramavičius. Jis uždavė premjerui tą patį klausimą, kurį teikė jau keliems premjerams bei Seimo vadovams: kada gi dirbantieji turės galimybę patys mokėti visus savo mokesčius? Tik taip dirbantysis žinos savo darbo vietos vertę, savo sumokamų mokesčių kiekį. Verslininkas siūlė ir daugiau reformų: pavyzdžiui, sveikatos draudimo lėšas kaupti asmens kortelėje, kad sukaupęs tam tikrą sumą, jis pats galėtų spręsti, kaip rūpintis savo sveikata. Premjeras neslėpė: darbdavio ir darbuotojo mokestinės dalies konsolidacija yra šios Vyriausybės planuose.

Jis neslėpė, kodėl susiklostė sudėtinga situacija medicinos sektoriuje: valstybė jau kurį laiką nemokėjo dalies pinigų už draudžiamuosius valstybės lėšomis. Todėl ji ketina per keletą metų skolą grąžinti.

Premjeras teigė, kad ir toliau bus laikomasi finansinės drausmės: biudžeto išlaidos bus griežtai kontroliuojamos. Taip pat bus gerinamos sąlygos, mažinama biurokratizmo našta verslui. Jau dabar pagal sąlygas verslui Lietuva patenka į jam palankiausių šalių dvidešimtuką. Tačiau premjeras neslepia: artėja struktūrinės permainos – artimiausiu metu Lietuva jau nebeturėtų būti pigios darbo jėgos šalimi.

Buvo paliesta ir aktuali struktūrinio nedarbo problema: nors nedarbo lygis šalyje santykinai aukštas: vidurkis siekia apie 8 proc., tačiau akivaizdu, kad laisva darbo jėga netenkina verslo poreikių.

Premjeras užsiminė ir apie užsienio investicijų pritraukimą. Tiksliau, dabar rajonų vadovai ir savivaldybės nėra suinteresuoti pritraukti investicijas. Vyriausybė mano, kad reikia ieškoti priemonių aktyvius rajonų vadovus bei savivaldybes skatinti.

Į renginį atvykusiems žiniasklaidos atstovams rūpėjo laisvųjų ekonominių zonų plėtra, mažųjų seniūnijų naikinimas ir klausimas, kiek gi dabar kainuoja tikro sviesto pakelis.

Apie šių dienų mokyklą

Lankydamasis Juozo Tūbelio progimnazijoje premjeras išvydo ateities mokyklą. Mokytojos Ramutės Repčienės klasėje jis išvydo, kaip pradinukai moderniai mokosi pažinti medžių rūšis, jų lapus bei sėklas. Tiesa, paklausti, kokį jubiliejų pastarosiomis dienomis pradėjo švęsti Lietuva, mažieji kuklinosi: atkurtosios valstybės šimtmetis jiems dar per didelis skaičius. Kol kas jie temoka suskaičiuoti iki dešimties. O kaip gi be bendros nuotraukos? Šalia premjero stovinti mokinukė prisipažino – šiandien jos gimtadienis. Premjeras mergaitei įteikė ypatingą dovaną – ženklelį iš savojo atlapo. Tokius nešioja tik Vyriausybės nariai.

Istorijos pamokoje šalia įprastinių vadovėlių ir pratybų – planšetės, vietoj juodos lentos – milžiniškas ekranas. Moksleiviai neslepia: taip istoriją mokytis kur kas įdomiau. Premjerui pasiteiravus, ar kuris iš moksleivių planuoja politiko karjerą, tokių neatsirado. O štai vienas vaikinas prisipažino, kad svajojo būti policijos pareigūnu, bet persigalvojo: per daug pavojinga jam pasirodė ši profesija. S. Skvernelis, kuris ne vienerius metus dirbo policijoje, nuramino: jei tinkamai pasirengs, gerai išmanys savo darbą, tai ši profesija nebus tokia rizikinga, kaip atrodo iš pirmojo žvilgsnio.

Informatikos pamokoje premjeras apžiūrėjo praktinį moksleivių darbą: konstruojamus žirklinius keltuvus. Taip ugdomi ne tik programavimo gebėjimai, bet ir susipažįstama su inžinieriaus konstruktoriaus darbu.

Robotikos kabinete premjeras su jį lydinčiu rajono meru Antanu Vagoniu bei Seimo nariais Raimundu Martinėliu ir Jonu Jaručiu stebėjo, kaip veikia moksleivių sukonstruotas robotas, kaip jis atlieka užduotis.

Mokytojų kambaryje – tuščia. Kaip teigė progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, mokytojai vis rečiau jame dirba. Atpuolė darbas pildyti dienynus: moksleivių pažymiai matomi elekroninėje erdvėje. Premjerui rūpėjo, ar vizitas pas mokyklos direktorių vis dar laikomas didžiausia galima bausme. „Visai ne. Pas direktorių nebaisu užeiti. Ir pas jį einame ne dėl bausmės, o tuomet, kai turime kokių idėjų ar reikalų“, – S. Skverneliui pasakojo progimnazijos moksleivių išrinkta prezidentė Afroditė Tuskaitė.

Apie neeilinį įvykį

Po pietų su rajono vadovais ir lydinčiais Seimo nariais, premjeras apsilankė didžiausioje Baltijos šalių pieno perdirbimo įmonėje AB „Rokiškio sūris“. Jos direktorius Antanas Trumpa prasitarė apie opią šiandienos verslo problemą: daugelio sėkmingų įmonių vadovai neturi sau pamainos. Laimei, „Rokiškio sūrio“ įmonėje ši problema neaktuali: tėvo pėdomis sėkmingai eina įmonės valdybos pirmininkas D. Trumpa. Įmonė apskritai turi toliaregišką žvilgsnį į specialistų ugdymą. „Jei dairytumėmės specialistų iš šalies, Rokiškyje jų sunku būtų rasti. Mūsų įmonė juos ugdo pati“, – premjerui aiškino D. Trumpa.

Po smagaus pokalbio apie „Rokiškio sūrio“ direktoriaus Antano Trumpos pomėgius: pomidorų auginimą ir medžioklę, premjero žvilgsnis užkliuvo už naujausios direktoriaus kabineto puošmenos: nuotraukos, kurioje įamžintas sutarties su Naujosios Zelandijos įmone „Fonterra“ pasirašymas. Pasak D. Trumpos, šis įvykis galbūt šalies žiniasklaidoje nebuvo taip išreklamuotas, kaip, pavyzdžiui, žinomų padangų gamintojų ketinimai Lietuvoje statyti savo įmonę, bet reikšme tam nė kiek nenusileidžia. Juk „Fonterra“ – pasaulinė pieno gamybos milžinė, kuri ilgai rinkosi, kokią įmonę iš Rytų ir Vidurio Europos pasirinkti savo partnere. Ir „Rokiškio sūris“ buvo jiems patraukliausias pasirinkimas.

Nors AB  „Rokiškio sūris“ – pati didžiausia Baltijos šalių pieno gamintoja, tačiau įmonė lanksčiai ir toliaregiškai reaguoja į permainas pasaulinėse rinkose. Įmonės laboratorijoje premjeras S. Skvernelis buvo supažindintas su pasaulio rinkose labai perspektyvaus produkto – laktozės, kitaip dar pieno cukraus, – gamybos komponentais ir gaminimo procesu. Į šio produkto gamybą „Rokiškio sūris“ didesnį dėmesį atkreipė prieš keletą metų, kai buvo suvokta, kokia rizikinga yra Rusijos rinka ir reikėjo ieškoti išeičių. „Fonterros“ investicijos taip pat bus skirtos „Rokiškio sūrio“ gamybinių pajėgumų plėtrai, modernizacijai bei inovacijų diegimui.

Premjeras savo akimis išvydo Rokiškį garsinančio kietojo sūrio „Rokiškio Grand“ gamybos procesą, pabuvojo įmonės sūrių saugyklose. O jose erdvu: pasaulinėse rinkose sūrių paklausa yra nemenka, todėl sandėliuose jie neužsistovi. Apskritai „Rokiškio sūrio“ produktai keliauja į 37 pasaulio valstybes.

Pokalbyje D. Trumpa neslėpė: įmonė galėtų perdirbti gerokai daugiau pieno, nei jo pagaminama Lietuvoje. Taigi, žemdirbiams signalai palankūs – jų ūkiuose primelžiamas pienas bus reikalingas.

Į Lietuvą parviliojo mintys apie vaikų ateitį

Paskutinė premjero vizito stotelė – nauja sulčių spaudykla Kavoliškyje. Kodėl jauni, iš emigracijos ką tik grįžę žmonės pasirinko kurti verslą atokiau nuo didmiesčių, savo gimtajame rajone? Kodėl jie apskritai grįžo į Lietuvą? Broliai Artūras ir Aurimas Jurkštai neslepia: grįžo dėl savo šeimos. Taip, užsienyje dirbti sekėsi gerai. Tačiau matyti, kaip vaikai auga toli nuo tėvynės, kaip mokosi svetima kalba, buvo nepakeliama. „Konsultavomės su švietimo specialistais, iki kol vaikai galėtų mokytis užsienyje. Daugelio atsakymas vienas – norint, kad vaikai sėkmingai mokytųsi gimtąja kalba, ketvirtoji klasė – jau pats vėliausias terminas“, – savo apsisprendimo grįžti motyvus išdėstė Artūras Jurkštas.

Norvegijoje uždirbtas lėšas broliai investavo ne į prabangius automobilius, ne į būstą didmiestyje, o į savą verslą. Nepabijojo nei konkurencijos, nei sezoniškumo. Gauto pelno dar neskaičiuoja: jis skirtas verslo plėtrai.

Broliai neslėpė: pradėti verslą yra sudėtinga. „Jei tarkime, įranga kainuoja 80 tūkst. eurų, o tu iš banko norėtum pasiskolinti pinigų ir ją užstatyti, bankas neduos nė 10 tūkst. eurų. Kur gauti lėšų verslo pradžiai?“– retoriškai premjero klausė broliai verslininkai. Laimė, verslo partneris patikėjo jų verslo idėja ir sutiko palaukti dalies pinigų už įdiegtą įrangą.

Laimė, šie metai mūsų rajone pasižymėjo geru obuolių derliumi. Tačiau ne visur taip: antai sostinės ir jos apylinkių sulčių spaudyklos neišnaudojo visų savo pajėgumų, nes obuolių ten buvo ne per daugiausia. Kaip jau minėta, tai, ką šiemet per tris mėnesius uždirbo Kavoliškio sulčių spaudykla, bus skirta šio verslo plėtrai.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video