Kandidatų į merus debatai: rajoną išgelbės Krošinskių pilaitė ir kaimas? (foto+video) (64)

Publikuota: 2019-02-07 Kategorija: Politika
Kandidatų į merus debatai: rajoną išgelbės Krošinskių pilaitė ir kaimas? (foto+video)
Rokiškio Sirena arch. nuotr. /

Ilgai lauktas šios rinkiminės kampanijos įvykis – pirmieji vieši kandidatų į rajono merus debatai – sudomino rokiškėnus. Į rajono moksleivių organizuotą renginį susirinko artipilnė žiūrovų salė. Įdomu tai, kad dvi valandas trukusios kandidatų pastangos įtikinti šiuos rinkėjus savo pranašumu buvo beveik veltui: moderatoriui paklausus, kiek jau yra apsisprendusiųjų, už ką balsuos, pakilo rankų miškas. Mat salėje buvo gana nedaug neutralių stebėtojų: visus kandidatus atlydėjo gausios palaikymo komandos. Akivaizdu, kad jų nuomonės nepakeis ir tai, kad diskusija kai kuriems kandidatams tapo sunkiu išbandymu. Kai kurių atsakymai vertė griebtis už galvos, o vieno iš pretendentų kone visuose atsakymuose kartojama frazė „Krošinskių pilaitė“ sukėlė salėje didžiulę juoko audrą.

Jaunimas padirbėjo iš peties

Debatus rengė rajono moksleiviai. Toks sprendimas buvo labai sėkmingas. Dėl kelių priežasčių: pirmiausia, aktyviam jaunimui, dar neturinčiam teisės balsuoti, tai buvo proga prisiliesti prie tikrosios politikos. Kita vertus, jie yra tie bešališkiausi arbitrai, kurie dar neturi susiformavusių išankstinių nuomonių apie vieną ar kitą kandidatą, politinę jėgą. 

Debatus organizavo iniciatyva „Žinau, ką renku“ kartu su Rokiškio rajono Moksleivių Taryba. Jie kvietė rajono žmones susipažinti su kandidatais, užduoti jiems savo klausimus ir tiesiogiai išgirsti atsakymus. Jaunimas padirbėjo iš peties: ne tik surengė pačius debatus, bet ir užtikrino jų transliaciją Facebook tinkle, rinko jos žiūrovų klausimus, darbavosi salėje, kad visiems norintiesiems būtų greita ir patogu pateikti klausimus kandidatams į rajono merus. 

Dviejų valandų renginį jaunimas surengė puikiai, be menkiausių netikslumų, techninių nesklandumų. Todėl organizatoriai verti didžiausių pagyrų. Tik, jei tokie debatai ateityje taps tradicija, nemažai žiūrovų siūlė pagalvoti apie tai, ar neatsirastų vietinio moderatoriaus. Nes šių debatų moderatorius, žinomas žurnalistas, alfa.lt portalo redaktoriaus pavaduotojas Antanas Manstavičius, nors ir buvo puikiai pasirengęs diskusijai, puikiai valdė auditoriją, kalbintų žiūrovų teigimu, turi nedidelį, bet esminį trūkumą: jis yra ne vietinis (nors beveik kraštietis – jo mama kilusi iš Salų). To privalumas – bešališkumas, tačiau minusas – nepakankamai žinomi rajono politikos niuansai. Tačiau, kaip po renginio diskutavo žiūrovai, tikriausiai vietinį nepriklausomą moderatorių, gebantį taip valdyti auditoriją, raminti politines aistras salėje ir scenoje, būtų ganėtinai sunku rasti.
 
Išbandymas viešumu – kam reikia oponentų, jei ir patys į kojas šaudyti moka?

Politiniai debatai, kuriuose dalyvautų gausi žiūrovų auditorija, mūsų rajone labai retas reiškinys. Tokių nebuvo nuo paskutiniųjų rinkimų į Seimą. Debatuose dalyvavo šeši iš septynių pretendentų į rajono mero postą. Vieno kandidato nebuvo dėl svarbių priežasčių: jis serga ir turi nedarbingumo lapelį. O viena iš sąlygų, kurių griežtai laikytis privalo sergantysis – nedalyvauti renginiuose.

 Jie svarbūs keliais aspektais: pirmiausia, tai elementarus kandidatų brandos ir pasirengimo užimti rajono vadovo pareigas testas. Testas, apimantis daugelį aspektų: išbandymą viešumu, išėjimą į nekontroliuojamą aplinką, kurioje per kelias sekundes  reikia sugalvoti tinkamą atsakymą į suktą politinių oponentų klausimą. Tai ir asmeninių kandidato savybių, tokių kaip elementarus suvokimas, kad tik rinkimų laimėti neužteks, meru reikės dirbti, reikės atstovauti rajoną, būti jo veidu, išraiška. Ir čia kai kurie kandidatai ir jų palaikymo komandos rimtai pašaudė sau į kojas.

Ar save veidrodyje matei?

Nors aprangos kodas debatuose nebuvo nurodytas, visgi pati pozicija, į kurią kandidatuoja pretendentai, yra aukšto rango vadovas. Kurio užduotis yra bendrauti su aukščiausio lygio šalies vadovais, užsienio valstybių aukštaisiais svečiais, įvairių konfesijų hierarchais, didelių įmonių vadovais. Tad nenuostabu, kad išskyrus porą kandidatų, pretendentai rinkosi dalykinę aprangą. Patarlė „sutinka pagal drabužį, išlydi pagal protą“, kaip niekad aktuali. Jei kai kurių kandidatų apranga buvo nepriekaištinga ir nebadė akių, formuodama žiūrovams solidaus, patikimo politiko įvaizdį, tai vieno kandidato norėjosi nuoširdžiai paklausti: kada tamsta paskutinį kartą žiūrėjote į veidrodį, ir ar vaizdas jame patiko? Mat jei rimtesnėje įmonėje jis kandidatuotų į klientų aptarnavimo specialisto postą, tikriausiai  atranka baigtųsi vos įžengus pro duris. Tai ir klausimas solidžiai jo palaikymo komandai: užuot galvojus, kaip „suvaryti“ varžovus, ar ne verčiau pirma pasirūpinti savojo kandidato įvaizdžiu?

Kitas svarbus akcentas, kuris itin krito į akis, buvo kandidatų laikysena. Akivaizdu, kad daugelis jų jaudinosi. Buvo matyti, kaip kai kurie, susikaupę ir sverdami kiekvieną žodį, mintyse dėlioja atsakymus į moderatoriaus klausimus. Tačiau kandidatai bent jau bandė megzti kontaktą su salėje sėdinčia publika. Išskyrus vieną. Ir jo laikysena labai rezonavo su „kolegų“. 

Kandidatų kalbose pasitaikė žioplų klaidų, padiktuotų jaudulio: pynėsi terminai, kartais kardinaliai pakeičiantys sakinio reikšmę, pavyzdžiui, vietoj „profesionalas“ išsprūdo „profanas“, kalbant apie ministerijų kraustynes į Kauną, Žemės ūkio ministerija tapo tiesiog „Ūkio“ ir pan. Tačiau ganėtinai geranoriškai nusiteikusi publika tai nurašė jauduliui.

„Paruoštukai“ salėje: ar VVG strategija – Lenino raštai, kad ją mintinai mokytis?

Šiemetinė politinė kampanija kaip niekad aštri ir ne visados korektiška. Natūralu, kad jos atspindžių buvo galima tikėtis ir debatuose. Juk tam ir susirinko ganėtinai gausios šešių pretendentų komandos. Kai kurie jų atstovai pasižymi pomėgiu kelti konkurentams „nepatogius“ klausimus. Tam, kad būtų geriau girdimi, salėje jie užėmė priešakines pozicijas. Tačiau moderatorius be gailesčio tildė replikuotojus, tad bent jau demaršų salėje daug maž buvo išvengta. Tačiau atėjus klausimų iš salės metui, kai kurių kandidatų komandos „sužibėjo“. Per didelis pasitikėjimas savimi kišo koją. Taikinių replikoms būta dviejų. Pirmajam oponento komanda uždavė klausimą, kaip jis, jei taps rajono meru, kovos su kontrabanda. Tačiau klausiantieji, uždavę „bjaurų“ klausimą kandidatui pamiršo, kad ir patys turi labiau pasidomėti rajono mero veiklos specifika. Mat pretendentui į merus atsakius, kad su kontrabanda kovoti yra policijos reikalas, klausiantysis replikavo, kad policija pavaldi rajono savivaldybei. Ir „susimovė“: kandidatas, kurį turėjo užgauti šis klausimas, ramiausiai atsakė, kad policija pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. 

Gerokai „pradegė“ ir vieno aktyvaus bendruomenininko klausimas apie tai, kaip Rokiškio miesto Vietos veiklos grupės parengtoje miesto strategijoje iki 2022 m. siūloma spręsti socialinės atskirties problemą. Kandidatai buvo atviri: nė vienas negalėjo pacituoti. O žiūrovai stebėjosi, kam toks klausimas apskritai reikalingas? Juk Rokiškio VVG parengta strategija – ne Lenino raštai, kad ją mintinai mokytųsi. Be to, ten siūlomi socialinės atskirties būdai nebūtinai yra teisingiausi ir efektyviausi, o pagaliau, meras tam ir renkamas, kad ne cituotų kitų parengtas programas, o siūlytų ir įgyvendintų savo idėjas. 

O štai žiūrovo (nepartinio, tiesiog ilgą laiką rajono politika besidominčio asmens) klausimas apie rajono skolas atskleidė, kiek kandidatai iš tikrųjų išmano dabartinę rajono situaciją, skolos grąžinimą reglamentuojančius įstatymus. Tai buvo vienas ryškesnių lakmuso popierėlių, atskleidusių kai kurių kandidatų kompetenciją.

Trys sąlyginės grupės
Debatai žiūrovams paliko dvejopą įspūdį. Pirmiausia, juose puikiai atsiskleidė kandidatų asmeninės savybės. Pagal tai kandidatus galima skirstyti į tris grupes. Pirmoji, solidieji kandidatai. Jų grupei besąlygiškai priskirtini du, o trečiasis – tik iš dalies. Taigi, šią grupę galima sąlyginai laikyti stipriausia. Jie nepasidavė jokioms manipuliacijoms ir provokacijoms, atsakinėjo ramiai, solidžiai, oriai ir apgalvotai, laikydamiesi savo pačių susikurtos, puikiai įvaizdį atitinkančios strategijos.

Antroji grupė – provokatorius. Pastarasis debatuose jautėsi tarsi savoje stichijoje, netgi bandė konkuruoti su moderatoriumi, provokuodamas šalia sėdinčius „kolegas“. Trečioji grupė – „kandidatai iš reikalo“. T. y. žmonės, tapę politinės situacijos įkaitais. Mat politikoje galioja nerašyta taisyklė, kad jei politinė jėga nesugeba pasiūlyti kandidato užimti rajono mero postą, vadinasi, ji neturi lyderių ir perspektyvų. Taigi, šios grupės kandidatams debatai akivaizdžiai buvo sunkus išbandymas: nemažai atsakymų buvo, kaip sakoma „ne į temą“, bandant užtempti siauros specializacijos žinias ir patirtį ant bendros rajono situacijos kurpalio. Taip ir išėjo „universalūs“ atsakymai – kaimas, Krošinskių pilaitė ir nuoširdumas –  į visus svarbiausius rajono klausimus: kokios didžiausios rajono problemos, ar jaučiama atskirtis tarp Rokiškio ir kaimiškųjų vietovių, kaip paskatinti verslą ir sugrąžinti jaunimą.

Dvi valandos – daug ar mažai?

Iš pažiūros, debatų formatas buvo optimalus. Dvi valandos, arba 120 min. matematiškai padalinus šešiems kandidatams, kiekvienam jų teko vidutiniškai po 20 min. laiko išdėstyti savo požiūrį aktualiausiais rajono klausimais. Moderatorius nepiktnaudžiavo žiūrovų dėmesiu ir suteikė kandidatams galimybes atsiskleisti.

Pagirtinai dirbo ir organizatoriai – rajono moksleiviai, kurie operatyviai talkino publikai užduodant klausimus, rinko facebook žiūrovų klausimus. Tokio sklandaus darbo dėka nebuvo ilgesnių pauzių. Moderatorius sėkmingai tramdė ir publikos replikas, ir kai kuriuos kandidatus, kuriuos „traukė į lankas“.

Žinoma, dar daug klausimų liko neužduota. Tačiau iki kovo 3-ąją dieną vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų dar liko beveik mėnuo, ir kandidatams dar bus progų išdėstyti savo požiūrį aktualiausiais rajono visuomenei klausimais. Tačiau ir šie debatai buvo puiki proga neapsisprendusiems rinkėjams pasirinkti savo kandidatą. Jei negalėjote juose dalyvauti, žiūrėkite „Rokiškio Sirenos“ vaizdo įrašą. O kitame laikraščio numeryje pateiksime visų dalyvavusių pretendentų į rajono mero postą atsakymus į aktualiausius debatuose pateiktus klausimus.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą