Ekonomistai: taip gerai Lietuva negyveno kelis šimtus metų (6)

Jeigu gyvenimo gerumą matuotume vienam gyventojui tenkančiu šalies bendruoju vidaus produktu, lietuviai skųstis neturėtų.

Bent jau taip teigia banko „Luminor“ ekonomistai, antradienį pristatę naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą. Naujoje apžvalgoje „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“ prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 proc., o kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – 4,2 proc. ir 3,5 proc. Palankią aplinką Baltijos šalių augimui sukuria spartus Euro zonos augimas ir istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų ir vartotojų lūkesčių rodiklių. „Luminor“ analitikų teigimu, spartesnė nei tikėtasi kertinių eksporto rinkų plėtra bei infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas – vienos kertinių prielaidų, leidusių pagerinti BVP augimo prognozę.

„Vartojimo apetitą pernai metų pabaigoje ribojusi infliacija pakurstė nuogąstavimus, kad Lietuva gali įžengti į stagfliacinį ekonomikos vystymosi etapą ir įsisukti į kylančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę, kuri ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šiam išbandymui atsispirti pavyko“, – teigė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Infliacija išsikvepia ir ši tendencija šiemet ryškės. Santūresnis „importuojamos“ infliacijos prieaugis ir kuklesni pokyčiai akcizų srityje leidžia prognozuoti, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc.

„2019 metais Lietuvoje vyksiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai iškels darbo užmokesčio temą. Latvijos ir Estijos pavyzdys keliant minimalią algą bus labai viliojantis, o atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Atsižvelgdami į tai, prognozuojame, kad 2018 metais darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais – paspartės iki 8 proc.“ – sakė analitikė. Jos teigimu, praėję metai Lietuvai buvo itin sėkmingi dėl tiesioginių užsienio investicijų šuolio. Esą tam įtakos turėjo ir „Kauno efektas“. Be to, pernai Lietuvos įmonės rekordiškai investavo į mašinas ir įrenginius. Tai leis verslui siekti efektyvumo ir lengiau pakelti augančias išlaidas didesnėms darbuotojų algoms. Optimistiškai esą nuteikia tolesnė eksporto plėtra, namų ūkio vartojimas ir investicijos.

I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais stabtelėjo NT rinkos plėtra. Matosi signalų, kad, pvz., Vilniuje būsto kainos pasiekė prieškrizinį lygį ir pati rinka prisisotinusi.

Dabarties mitai ir istorinė tiesa

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, kuriuos, be kita ko, skatina ir viešoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai. Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį esą dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas. Vis dėlto tiesa ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje ES, o finansinės drausmės įstatymo apynasris neleidžia politikams išlaidauti net ir esant ekonominiam pakilimui. Atitinkamai, valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 m. nežiūrint artėjančių rinkimų sezono.

Antrasis „saviplakos“ mitas yra pasibaigsiančios ES paramos mitas ir dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiksianti ekonominė krizė. „Visgi, tiesa yra ta, kad, priklausomai nuo derybų baigties, 2021-2027 metų periodo ES parama Lietuvai gali sumažėti viso labo 20-30 proc., o tiesioginės išmokos žemdirbiams turi galimybę išaugti. Atitinkamai, neigiamas ES paramos sumažėjimo efektas sudarytų vos 1-1,5 proc. nuo BVP, t.y. apie trečdalį 2017 m. ekonominio prieaugio“, – komentavo ekonomistas.

Trečiasis yra „nykstančios“ Lietuvos mitas. Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas) nedaug kuo skiriasi nuo kitų Vakarų pasaulio valstybių (pvz. Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais), o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra stebimos praktiškai visose Vakarų šalyse (net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje). Be to, pastaruosius 6-erius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai auga, o Kaunas, pastaruoju metu pritraukiantis vis daugiau investicijų, taip pat gali tapti traukos centru.

„Galiausiai, istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio (paskutinį kartą toks rodiklis buvo 1594 metais“, – svarstė Ž. Mauricas. Jis atkreipė dėmesį, kad savo aukso amžiaus laikotarpiu Lietuvos BVP vienam gyventojui tesiekė 86 proc. Vakarų Europos vidurkio. Įdomu tai, kad žemiausias taškas buvo pasiektas vos prieš 25 metus: 1993 metais, kuomet Lietuvos BVP siekė vos 28 proc. Vakarų Europos vidurkio. Tad būtina akcentuoti, kad Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius 25 metus. Kalbant apie ateitį, Lietuvai pakanka apie 3,5 proc. siekiančio vidutinio metinio ekonomikos augimo tam, kad jau 2030 metais gyventų geriau nei bet kada anksčiau (t.y. pasiektų savo antrąjį aukso amžių – 86 proc. Vakarų Europos vidurkio), ir apie 5 proc., jei nori pasivyti Vakarų Europos vidurkį.