Du sprendimai dėl pensijų: apie ką turi pagalvoti iki šiol kaupę ir mažai uždirbantys (0)

Liko mažiau nei pusė metų apsispręsti: kaupti pensijai antroje pakopoje ar ne. Apsisprendusiųjų nekaupti, tačiau iki šiol kaupusiųjų laukia dar vienas svarbus sprendimas – ką daryti su jau sukauptais pinigais

Tokie asmenys turi du pasirinkimus – grąžinti sukauptus pinigus į „Sodrą“ arba palikti juos pensijų kaupimo bendrovėje. Nuo šio pasirinkimo priklausys, kaip kis jų ateities pensija, taip pat – ar pinigai bus paveldimi iškeliavus į anapilį anksčiau ir nesulaukus pensijos.

Apie tai DELFI TV laidoje „Gyvai“ diskutavo Finansų ir kredito valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas ir „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

Kaip kis mažai uždirbančiųjų alga

Uždirbantys minimalų atlyginimą šiemet „į rankas“ turi gauti apie 395 eurus, jeigu kol kas nekaupia antroje pensijų pakopoje. Jeigu jie apsispręs nekaupti, jų alga šiemet ir sieks apie 395 eurus, t. y. bus apie 13 eurų didesnė negu praėjusiais metais. Nuo kitų metų jie gaus apie 33 eurais daugiau, o nuo 2021 m. – 53 eurais daugiau nei 2018 m.

Jeigu minimalią algą uždirbantis žmogus nuspręs kaupti maksimaliai antroje pensijų pakopoje – taigi skirti nuo savo atlyginimo 3 proc. kaupimui, jo alga nuo liepos 1 d. sieks 379 eurus ir bus pora eurų mažesnė nei siekė iki šių metų, tačiau kitais metais ji vis tiek didės ir sieks 399 eurus, o 2021 m. – 419 eurų.

Iš viso toks asmuo pensijų kaupimui per mėnesį skirtų 17 eurų. S. Jarmalis teigia, kad tokiems asmenims kaupimas turėtų būti patrauklus pasirinkimas.

„Susidaro paradoksali situacija, kadangi minimalų atlyginimą gaunantis žmogus moka įmoką kaupimui nuo savo algos, taigi jo įmoka bus maža. Valstybės paskata skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio (šiemet yra paskaičiuota, kad valstybės paskata kaupiantiems maksimaliai sieks 16,4 euro – DELFI). Taigi išeina taip, kad mažai uždirbantis žmogus perves kaupimui beveik tiek pat, kiek jam dar pridės valstybė“, – kalbėjo S. Jarmalis.

Įžvelgia grėsmių įsiskolinti

Tačiau M. Jansonas, kalbėdamas apie minimalią algą uždirbančius žmones, įžvelgia vieną grėsmę, jeigu jie nuspręs kaupti.

„Ar nebūtų taip, kad jie, atiduodami dalį pinigų sumos nuo algos kaupimui, paskui neieškotų kitų galimybių, kaip gauti tų pinigų – ne uždirbti, bet pasiskolinti jų. Juk natūralu, kad jeigu žmogui trūksta pinigų pavalgyti, jie gali nueiti ir pasiskolinti jų. Tai išeitų taip, kad, viena vertus, jie kauptų pensijai, kita vertus, prisidarytų skolų, už kurias mokėtų dideles palūkanas ir netgi delspinigius, jei vėluotų grąžinti skolas. Taigi tie, kurie uždirba mažai, turėtų labai gerai pagalvoti“, – sako jis.

Vis dėlto jis nesako, kad nereikia taupyti, anot jo, kažkokią dalį pinigų vis tiek reikia skirti taupymui, tik nebūtinai kaupimui antroje ar trečioje pensijų pakopoje. Tačiau jokiu būdu nereikia taupyti kojinėje, pinigus reikia „įdarbinti“.

„Kojinė nėra sprendimas, nes po 30–40 metų atgausi, duok Dieve, trečdalį pinigų. Kaip juokauju, tiems žmonėms, kurie visiškai nesidomi finansais, pensijų reforma yra gera, nes jie tiesiog priverstinai skirs 3 proc. nuo savo algos kaupimui, kurie bus investuojami profesionalų<...>. Bet tie, kurie tikrai skaičiuojasi ir dėliojasi, turi pagalvoti, kaip investuoti, kad pinigai nenuvertėtų. Juos reikia arba investuoti, arba kuo greičiau dengti kreditus, jei tokių turima“, – teigia jis.

Investuoti, anot M. Jansono, galima ir į knygas, švietimą, vaikų švietimą ir pan.

Patikslinus, kad uždirbantiems minimalų atlyginimą veikiausia aktualiau, kaip išgyventi, jis laikėsi savo minties: „Ką daryti? Daugiau mokytis, daugiau dirbti, investuoti į save.“

Pažėrė kritikos dėl pensijoje išmokamų išmokų

Vienas laidos žiūrovų kritikavo pensijų reformą. Jis teigė, kad išėjus į pensiją, antroje pakopoje sukaupta suma bus padalinta vienodomis išmokomis ir šias vienodas išmokas pensininkas gaus visą laikotarpį, jos nebus peržiūrimos.

Jeigu, tarkime, pagal asmens sukauptą sumą jam bus paskaičiuota 100 eurų siekianti kasmėnesinė išmoka, per keliasdešimt metų, kol gyvens pensininkas, ji nekis. Tačiau dėl infliacijos, kis jos vertė. T. y. tie patys 100 eurų po kokių 15–20 metų bus mažiau vertingi.

Tačiau S. Jarmalis pažymėjo, kad šis faktorius yra įvertintas.

„Skaičiuojant būsimą išmoką, įvertinama vadinama diskonto norma. Ką noriu pasakyti, kad jau įvertinama investicinė grąža ir nuvertėjimas ilguoju laikotarpiu, ir jeigu žmogus, pagal jo sukauptą sumą turėtų gauti, tarkime, 100 eurų išmokas, jis iškart gauna 105 eurus, ir visąlaik taip ir gauna daugiau. Taigi pačioje pirmoje išmokoje įvertinama, kad tie pinigai bus verti daugiau po kokių dvidešimties metų“, – pasakojo jis.

Taigi išmokų apskaičiavimo metodika suteikia galimybę gyventojams gauti didesnes išmokas pradžioje nei turėtų pagal jų sukauptą sumą.

Nusprendusiųjų nebekaupti laukia dar vienas sunkus sprendimas

Kaupusiųjų iki šiol, tačiau nusprendusių nebekaupti laukia dar vienas svarbus sprendimas – ką daryti su sukaupta pinigų suma. Toks asmuo turi du kelius: grąžinti ją į „Sodrą“ arba palikti pensijų kaupimo fonde, kur pinigai toliau bus investuojami.

Verta pažymėti, kad tie, kurie nuspręs sukauptą sumą grąžinti į „Sodrą“, jų „Sodros“ pensija padidės. Tačiau, kaip rodo pensijų skaičiuoklė, kurią galima rasti puslapyje kiek.lt, galutinė pensija, kurią asmuo gaus senatvėje, bus didesnė, jei sukauptą sumą jis paliks pensijų fonde.

Vis dėlto tokiu atveju jo „Sodros“ senatvės pensija kiek sumažės.

„Kadangi tų gyventojų, kurie dalyvavo kaupime iki 2018 metų, du procentai „Sodros“ socialinio draudimo įmokų pačios „Sodros“ buvo pervedami į pensijų fondą, jie liko mažiau sumokėję „Sodrai“, todėl atitinkamai jų „Sodros“ pensija bus mažesnė. Tą žmogus gali aiškiai matyti savo „Sodros“ paskyroje, tai nėra kažkokia slapta informacija“, – sako S. Jarmalis apie nusprendusius palikti pinigus fonde.

Gyventojai gali savotiškai apeiti šią sistemą. Jie gali grąžinti sukauptą sumą į „Sodrą“, taigi jų „Sodros“ pensija nesumažės, o tada po kelerių metų vėl pradėti kaupti pensijai.

„Jūs tada atkuriate savo „Sodros“ senatvės pensiją ir po kelerių metų vėl pradedate kaupti. Tai viskas bus gerai tada“, – pripažįsta S. Jarmalis.

Tačiau M. Jansonas pažymi, kad nusprendus grąžinti sukauptą sumą į „Sodrą“, kyla rizika sukauptus pinigus ir prarasti.

„Pensijų fondai turi gerą savybę, kad jeigu netyčia asmuo nesulauks pensijos, tie pinigai bus paveldimi. Taigi jeigu žmogus, tarkime, buvo sukaupęs 3000 eurų ir nesulaukia pensijos, tai už tuos 3000 eurų bus gražios laidotuvės arba šeima paveldės tuos pinigus“, – šmaikštavo jis.

Tuo metu jeigu sukaupti pinigai bus grąžinti į „Sodrą“ ir asmuo pensinio amžiaus nesulauks, pinigai artimiesiems neatiteks – jie nebus paveldimi.