Kelionė po Kėdainių kraštą (0)

Publikuota: 2017-06-22 Kategorija: Laisvalaikis
Kelionė po Kėdainių kraštą

Vasara – kelionių metas. Vieni skrenda į Turkiją, kiti keliauja į kitą kokią egzotinę vietą. Besidairydami į svečias šalis, kartais net nepastebime, kiek daug gražių vietovių yra visai šalia mūsų, Lietuvoje. Mokslo metų baigimo proga grupė rajono lietuvių kalbos mokytojų keliavo po Kėdainių kraštą. Pirmiausia apsilankėme Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose. Prie atstatyto Baltojo svirno, vienintelio likusio iš dvaro pastatų (jame dabar įsikūręs kultūros centras), mus pasitiko centro darbuotoja Roma Kožukauskienė. Moteris prisipažino, kad Č. Milošas jai labai brangus, nes pati kilusi iš šių kraštų, todėl nori papasakoti apie rašytoją, kaip pati jį supranta. Bendraudamos su gerbiama Roma, klausydamos jos iš širdies sklindančių žodžių, iš tikrųjų išgyvenome daugybę jausmų: liūdėjome kaip ir rašytojas, po daugelio metų grįžęs ir neradęs savo numylėtojo lazdyno, gėrėjomės įvairiais kvapais margaspalviais žiedais pražydusioje lankoje. Pats Č. Milošas, 1992 metų gegužės 26 grįžęs į Šetenius, rašė: ,,Po 52 metų sugrįžau į Lietuvą ir Šeteniuose patyriau tikrą lankos išgyvenimą, kurį sukėlė ypatingas augalų išsidėstymas lankoje, kuris, mano nuomone, aptinkamas tiktai tenai. Tai vaikystės atmintis.“ Iš tikrųjų šiam rašytojui gimtinė buvo labai svarbi, Č. Milošas niekada neužmiršo savo šaknų. Jis visą laiką buvo atviras savo kilmei, visą laiką tą kilmę liudijo. Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. jis sakė, kad „gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“. Gera buvo pasivaikščioti po Šetenius, pasigrožėti Nevėžiu, pajusti Č. Milošo dvasią.

Didelį įspūdį paliko ir apsilankymas Kėdainiuose, kuris nuo seno garsėjo kaip daugiakultūris miestas. Kėdainių senamiestis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Jis susiformavo XV-XIX amžiuje, čia išliko senasis gatvelių tinklas, gotikos, renesanso, baroko  ir klasicizmo bruožų turinčių pastatų.

Maloniai buvome sutiktos Paberžėje, kur aplankėme mediniame Paberžės dvare įsikūrusį 1863 m. sukilimo muziejų. Muziejuje įrengta sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus (1828 – 1863), dirbusio Paberžėje 1855 – 1863 m., memorialinė ekspozicija, kuri atspindi vado vaikystę, mokslo bei darbo metus, supažindina su Antano Mackevičiaus ir jo būrio sukilėlių kovomis. Taip pat apžiūrėjome Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią, kur nuo 1966 m. dirbo vienuolis kapucinas, kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Kunigas suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė kaimo kapinaites. Šventoriuje ir kapinėse jis pastatė originalių paminklų, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Apžiūrėjome eksponatus, pastovėjome prie Tėvo Stanislovo kapo. Bent trumpam atitolome nuo civilizacijos, pajutome begalinę ramybę.

Tikrai gerai praleidome dieną, pabuvome kartu su kolegėmis, susipažinome su įdomiais žmonėmis, pasisėmėme energijos, kurios taip reikės atėjus rudeniui.

Jolanta Augulienė, Rokiškio rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video