"Rokiškis Kultūros sostinė '19" be fejerverkų? (4)

Dar 2014 metais lapkričio mėnesį Rokiškis priėmė sprendimą dėl dalyvavimo kultūros sostinės projekte ir nuo to laiko tam aktyviai ruošėsi. Vakar, 2018 m. kovo 3 d. 11 val. Rokiškio krašto muziejuje vyko projekto "Lietuvos kultūros sostinė - Rokiškis 2019 m." darbo grupės posėdis, į kurį buvo pakviesti ir Kultūros sostinės ambasadoriai. Posėdžio tikslas buvo aptarti pagrindinius ateinančių metų renginius, išklausyti nuomones ir pasiūlymus apie sudarytą renginių projektą.

Renginių programa ir atidarymo šventė

Darbo grupės pirmininko Petro Blaževičiaus teigimu, šiai dienai yra nemažai kas padaryta: paruoštas 2019 metų išlaidų planas, pradėti ruošti dokumentai dėl rėmėjų ir kitų statusų, kurie rems kultūros sostinės projektą ir kuriems būtų suteiktos garbingos privilegijos. “Šiuo metu jau esame paruošę renginių programą su datomis, išskyrę kiekvieno mėnesio renginius. Daug diskutavome dėl Kultūros sostinės atidarymo, nes pagal tradiciją, Kultūros sostinės atidarymo šventė turėtų būti metų pradžioje, o tai – labai šaltas laikas” – posėdžio pradžioje kalbėjo P. Blaževičius. Jo teigimu, Kultūros sostinės atidarymo šventę buvo planuota organizuoti vasario 16 dieną, tačiau ankstesnių posėdžių metu ši data buvo pradėta “judinti“ ir datą ankstinti net iki šių metų gruodžio, po dabartinės Kultūros sostinės uždarymo šventės.

Programoje – pažintis su senąja kultūra

Ruošiant kitų metų šventinę programą nuspręsta atsižvelgti į būsimus įstaigų, renginių jubiliejus ir pristatyti savo senąją kultūrą. “Tai yra mums duotas šansas parodyti, kas mes esame, supažindinti kitus su mūsų miesto senąja kultūra, o ne kurti kažką naujo” – teigė I. Matelienė. Į kitų metų šventes norima įtraukti renginius ant ledo, Rokiškio baseine, muziejuje. Norima paminėti choreografijos mokyklos, teatrų festivalio “Vaidiname žemdirbams” jubiliejus. Tačiau pristačius visą programą, nepasitenkinimą išreiškė verslininkas Vaclovas Kontrauskas: “Iškovojome galimybę kitais metais tapti Kultūros sostine, tačiau neatrodo, kad į tą kultūrą būtų norima įtraukti Rokiškio miesto ir jo apylinkių gyventojus, miestelių ir kaimų bendruomenes. Juk ši šventė turi būti rengiama būtent Rokiškio ir jo rajono gyventojams. Mano nuomone turėtų būtų įtrauktos ir mokyklos, įstaigos, net bažnyčia”. Taip pat verslininkas atkreipė dėmesį, kad renginių sąraše nėra nė vieno renginio žydų tautybės gyventojams, kurių yra tikrai nemažai, taip pat nėra įtrauktos mūsų rajono lankytinos vietos. “Džiugu, kad viską planuoti pradėjome ganėtinai anksti, nes turėsime laiko koreguoti neatitikimus” – sakė verslininkas.

Tikimasi sulaukti projektinio finansavimo

„Šio projekto renginiai, yra tokie renginiai, kurie bus finansuojami, tačiau tikimės sulaukti ir projektinio finansavimo“ – teigė Rokiškio kultūros centro direktorė Irena Matelienė – „Atidarymo ir uždarymo šventėms bus skirtas didžiulis dėmesys, nes norima pritraukti žmones ne tik iš Rokiškio, bet ir kitų miestų. O kadangi visi būdimi sostinės renginiai gaus praktiškai vienodą finansavimą, uždarymo ir atidarymo šventėms reikės labai didelių investicijų".

Kiti metai – be fejerverkų?

Nors pačios kitų metų programos klausimas vis dar paliktas atviras – laukiama siūlymų ir pataisymų – visi posėdyje sutiko dėl dviejų dalykų. Pirmasis – kad Kultūros sostinė neturėtų “trukti” tik vienerius metus. Norima sukurti kažką, kas taptų traukos centru ir primintų tai, kad 2019 metais Rokiškis buvo Lietuvos Kultūros sostine. Nors dar nebuvo galutinai nuspręsta kaip tai padaryti, pasiūlymuose dominavo tokie objektai kaip skulptūros, lauko ekspozicijos ant pastatų sienų, instaliacijos ir vizualizacijos tuščiame sklype esančiame Lašo gatvėje.

Kadangi šventinėje programoje buvo įtrauktos ir, jau tradicija tapusios, tinklinio varžybos Velykalnyje, todėl prašymą išreiškė ir Velykalnio bendruomenės vadovas Stasys Mekšėnas. „Mes, per Velykalnio bendruomenės pasitarimą, nutarėme, kad tinklinio varžybų metu – fejerverkų nenorime“ – teigė S. Mekšėnas. Pastarojo pateiktas prašymas sujudino visus posėdyje dalyvavusiuosius – o gal būtų geriau, kad nei vienoje šventėje nebūtų fejerverkų? Posėdžio dalyviai nutarė, jog „į orą paleidžiamus pinigus“ galima panaudoti daug prasmingiau. Tačiau galutiniai sprendimai ir šventinės programos taisymai bus priimti ir paskelbti viešai kelių savaičių bėgyje.

Stiliaus knygoje – mūsų kraštui aktualūs simboliai

„Kadangi Kultūros sostinė turės ne tik renginius, bet ir savo idėjinį stilių – bus pristatoma ir stiliaus knyga, kurioje naudojami sukurti, mums ir mūsų kraštui aktualūs simboliai: kryželis reiškia kultūrą, etnografiją; išlenkta juosta – vingį, upę, o lašo formos ženklas – gamtą, lapą, lašą“ – teigė I. Matelienė. Kadangi visi metų mėnesiai bus skirti vis kitokiems renginiams, kiekvienas mėnesis turės iš simbolių sukurtus logotipus – kiškį, muzikos mėnesiui – natas, šokių mėnesiui – šokėją ir t.t. Logotipus žinoma turės ir muziejininkystei, etnokultūrai, dvarų kultūroms, tetrui, dailei, literatūrai, vizualiesiems menams ir net vaikystei skirti mėnesiai.

Šventinė atributika

Naudojantis simboliais ir sukurtais logotipais bus gaminama „šventinė“ atributika skirta įamžinti Rokiškį kaip Kultūros sostinę. Naudojantis simboliais dizainai sukurti padėkoms, raštams, vokams, aplankams, darbo knygoms, prezentacijų šablonams, kalendoriams kvietimams, dalyvių kortelėms didiesiems kitų metų renginiams. Taip pat sukurta ir šventės atributika, į kurią investuos savivaldybė, skirta prekybai: arbatos ir kavos puodeliai, rašymo priemonės, kuprinės, drobiniai krepšiai, ženkliukai. Planuojama įrengti ir elektroninę atributikos parduotuvę. Žinoma, nepamirštos ir priemonės pačiam Rokiškio miestui puošti: tai stulpų ir stotelių iškabos, balionai,  langų ir vitrininių langų dekoracijos, lipdukai transporto priemonėms puošti.

Nors Rokiškyje važinėjantis autobusas – jau papuoštas Kultūros sostinei skirtais simboliais, tačiau to paties nebuvo galima padaryti ir su tarpmiestiniais autobusais – tam prieštaravo kitų miestų stotys dėl reklamos. Tačiau tikimasi, kad šį klausimą pavyks išspręsti susitarimo principu.