Rokiškio duonos kepėjams šv. Agotos diena – didžiulė šventė (0)

Vasario 5-ąją rajono duonos kepėjai minėjo šv. Agotos dieną. Kokiomis nuotaikomis pasitiko jie šią šventę? Ar po rudens potvynių iki naujojo derliaus jie nepritrūks rugių, o rokiškėnai – duonos? Juk ir žiemkenčių sėjai sąlygos buvo labai nepalankios.

Su duonos kepalėliu – į bažnyčią

Duona – reikalinga kiekvienam. Visada laikyta šventa, mylėta ir gerbta vos ne kiekvieną dieną keliauja ant mūsų stalo. Vasario 5 diena – Šv. Agotos – arba kitaip – duonos diena. Šią dieną lietuvių kepta bei šventinta duona, kaip tikima, gelbėdavo kilus gaisrui ar padėdavo namus apsaugoti nuo perkūnijos, o nešama į mišką – saugodavo nuo gyvatės įkandimo. Taip pat tikėta, kad būtent šią dieną kepta bei šventinta duona apsaugodavo nuo akių ligų, atkerėdavo blogos akies nužiūrėtus žmones bei gyvulius, tvirtindavo šeimos ryšius.

Ar šiandien duonos kepėjai dar tebepuoselėja Šv. Agotos dienos tradicijas? UAB „Darola“ vadovas Pranas Blažys džiugiai atsakė, jog visa jų šeima mini šią dieną: „Kaip ir visi – turime savitas tradicijas. Juk duona apsaugo nuo nelaimių, gaisro, ligų – privalu tokią dieną minėti“.

UAB „Lašų duonaׅ“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė teigė, kad šią šventinę dieną mini ir darbe, ir namuose. „Žemės ūkio bendruomenė sveikina visą gamybos kolektyvą, kuris šia proga jiems kepa didžiulį pyragą. Taip pat šią šventę minime ir namuose – kasmet močiutė į bažnyčią nešasi „Lašų duonos“ iškeptos duonos. Parnešusi pašventintą duoną, ją išdalina šeimos nariams. Tuos gabalėlius saugome namuose, nešiojame piniginėse iki kitos Šv. Agotos dienos.“. I. Aukštuolienė teigia, kad duoną gerbia ne tik šią šventinę dieną, bet ir kiekvieną kitą metų dieną. „Būtent iš pagarbos jai ir neteršiame savo įmonės kepamos duonos cheminiais priedais“,- „Rokiškio Sirenai“ sakė ji.

Tikina, kad javų nepritrūks

„Rokiškio Sirena“ primena, jog praėjusią vasarą ir rudenį susiklostė ekstremali situacija: regiono laukuose dėl gausaus lietaus liko nenuimta daugybė hektarų javų. Kadangi iki pat žiemos buvo mažai giedrų dienų, tai ir žiemkenčių ūkininkai pasėjo gerokai mažiau, nei planavo. Nenuostabu, kadd kalbat šia tema ūkininkams iki šiol šiurpsta oda tačiau ne visas derlius nuėjo niekais: nei UAB „Darola“, nei UAB „Lašų duona“ javų  laukai ženkliau nenukentėjo ir, kaip kasmet, gamybinių resursų, kitaip sakant, maistinių javų šiems metams pakaks.

Nuolatiniai vartotojai

Per daugelį gamybos ir prekybos metų UAB „Lašų duona“ ir UAB „Darola“ tapo be galo mėgiamais ne tik duonos, bet ir kitų duonos gaminių kepėjais Rokiškio krašte. Tačiau ar į didžiuosius prekybos centrus įsibrovę ilgiau galiojantys, kitokio pobūdžio kepiniai neatėmė klientų iš Rokiškio kepėjų? UAB „Darola“ vadovo Prano Blažio teigimu – prekyba klostosi pakenčiamai, nes visa pagaminta produkcija yra parduodama. Galbūt visų gaminių pardavimą įtakoja ir parduotuvėlės atidarymas Vilniuje, kurioje, kaip tegia P. Blažys: „Produkcija taip pat paklausi. Dominuoja stabilumas – turime savų klientų ratą, kurie jau pažįsta UAB „Darola“ produkciją“.  Grįžtant prie Rokiškio krašto, reikalai čia UAB „Lašų duona“ klostosi kiek kitaip: „Traukiasi regioninė prekyba. Jaučiasi, kad daugelis duonos vagytojų yra išvykę, pakeitę gyvenamąsias vietas“ – teigė generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė. Tačiau liūdnos žinios apie Rokiškio krašto vartotojų mažėjimą UAB „Lašų duona“ tik paskatino ieškoti kitų rinkų. Viena iš krypčių – plėstis į sostinę, kurioje, generalinės direktorės teigimu  – pradžia nebloga.

 Ar visos naujovės prigyja?

Neabejingi naujovėms

Naujovės, nuolatinė technologijų plėtra – XXI a. ženklas. Ji neaplenkia ir tokio tradicinio maisto kaip duona bei jos gaminiai. UAB „Lašų duona“ naujoves į gamybą diegia jau senokai. Jų buvo imtasi tuomet, kai įmonė pradėjo eksportuoti savo produkciją į svečias šalis. Juk tradicinę lietuvišką duoną ir jos gaminius pritaikyti užsienietiškam skoniui – didelis iššūkis. Tačiau naujovės neaplenkia ir Lietuvos rinkos: I. Auštuolienė atskleidė, kad naujausia tendencija: kviečius keisti grikiais. Grikiai turi mažiau gliuteno, o daugumai vartotojų šis rodiklis itin aktualus. Taip pat grikiai – natūralus konservatas, todėl padeda ilgiau išlaikyti šviežius kepinius. Nors UAB „Lašų duona“ gamina net 200 skirtingų duonos bei pyrago kepinių – net ir tai nesustabdo nuo naujovių.

Pastarosioms taip pat neatsispiria ir UAB “Darola”. P. Blažys teigia, kad duonos mėgėjai netrukus galės ragauti labiau patobulintą, dar visai neseniai daugumos lietuvių pamėgtą sveikesnę duonos versiją – pilno grūdo duonelę: “Tiekėjai duoda grūdus, o mes tobuliname duonelę”.

Natūralumas – Rokiškio duonos kepėjų vedlys

Įvairios paskirties natūralūs gaminiai visuomet žadindavo vartotojų susidomėjimą. O pastaraisiais metais mitybos sferoje natūralumas tapo didžiausiu „mados klyksmu“. Koks mūsų krašto duonos kepėjų požiūris į natūralumą? Ar Rokiškio krašto produkcija patenka tiesiai iš gamtos? Ir UAB „Darola“ vadovas P. Blažys, ir UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė I. Aukštuolienė teigė, kad jų kepamoje duonoje nėra jokių nenatūralių priedų. „Vienintelė problema, kad kepiniai sensta“ – teigė P. Blažys. Kaip ir UAB „Darola“ taip ir UAB „Lašų duona“ savo gaminamoje produkcijoje remiasi natūralumu: „Juodi gaminiai – visiškai natūralūs. Niekada nebuvome „išklydę“ iš natūralumo, o lyginant dabartines mitybos madas – dėl natūralumo tampame madingi“ – teigė UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė. Taip pat I. Aukštuolienė džiaugiasi, jog UAB „Lašų duona“ yra žymima „Žalio rakto skylute“ [juose mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose – daugiau maistinių skaidulų – aut. past.].