Liudo Dovydėno literatūrinės premijos įteikimo iškilmės (0)

Publikuota: 2017-06-22 Kategorija: Kultūra
Liudo Dovydėno literatūrinės premijos įteikimo iškilmės

„Dabar galiu dešimt metų negauti premijos. Man užteks“, - šmaikštavo geriausio lietuviško romano autoriumi išrinktas Sigitas Parulskis, kuris birželio 21 dieną Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje gavo Liudo Dovydėno literatūrinę 5000 eurų premiją.

Lietuvos rašytojų sąjunga, įamžindama žymaus lietuvių prozininko, Valstybės premijos laureato Liudo Dovydėno atminimą, steigia kasmetinę Liudo Dovydėno premiją už lietuvišką romaną. Šiemet dešimtoji, jubiliejinė Liudo Dovydėno premija skirta Obeliuose, Rokiškio rajone gimusiam poetui, prozininkui, dramaturgui, vertėjui Sigitui Parulskiui už romaną „Nutylėtų lelijų miestas“.

Į literatūrinės premijos įteikimo iškilmes taip pat atvyko Lietuvos prozininkė, publicistė, poetė bei Lietuvos rašytojų sąjungos narė Birutė Jonuškaitė, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė ir prozininkas, literatūrologas Vytautas Martinkus.

Jūratė Čerškutė ir Vytautas Martinkus apie romaną „Nutylėtų lelijų miestas“

Literatūros kritikė Jūratė Čerškutė pasidalino savo įžvalgomis, perskaičius šį romaną. Ji kalbėjo, kad tekstas iš pradžių atrodo neįveikiamas, nes knygos puslapiai vertikaliai padalinti per pusę, į du atskirus tekstus. Jie simbolizuoja dabartį ir praeitį, todėl J. Čerškutė romaną pataria skaityti mažiausiai tris kartus: atskirai perskaityti dabarties ir praeities laiką žyminčias knygos dalis, o tada viską kartu – dabartį ir praeitį. Na, o Sigitas Parulskis romano instrukcijoje  rašė, kad viską reikia skaityti vienu metu. ,,Tai skaitytojo galių ir kompetencijų išbandymas“, - kalbėjo literatūros kritikė.

Prozininkas ir literatūrologas Vytautas Martinkus taip pat pasidalino savo nuomone, sakydamas, kad knyga yra labai gera, bet kartu labai sunki. Jo nuomone romanas „Nutylėtų lelijų miestas“ yra tam tikra autoriaus išpažintis bei išraiška, o žanras nėra pagrindinis dominuojantis dalykas, nes svarbiausia – pati knyga su savo gyvenimu ir problemomis. Vytautas Martinkus taip pat prasitarė, kad rinkosi kiek kitokį skaitymo būdą. Tai leidžia suprasti, kad skaitytojas turi skirti laiko tinkamiausiam atrasti, o tai savotiškai žavi. Skirtingai nei Jūratei Čerškutei, jam romaną užteko perskaityti vieną kartą. Tam, kad suvoktų ir suprastų, antrojo ar trečiojo nebeprireikė.

Ironiškas ir tuščiai nedaugžodžiaujantis

Sigitas Parulskis neslėpė, kad po tokių gražių išgirstų žodžių, nebeturi, ką pasakyti: „Ar gali būti kas nors gražiau. Norisi verkti“, - trumpai ir nuoširdžiai atsakė rašytojas. Jis skatino nebijoti, nebėgti nuo knygų: „Jos kantrios, palauks“, - pridūrė.

Paprašytas paskaityti romano ištrauką, Sigitas Parulskis nusprendė trumpam pamiršti gražius bei malonius žodžius, kurių literatūrinės premijos įteikimo iškilmėse netrūko. Jis atsivertė ištrauką apie mėšlą bei kitus bjaurius, daug kam nepriimtinus dalykus ir pasakė, kad tai metafora ir viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Liudo Dovydėno literatūrinės premijos įteikimo iškilmių pabaigoje buvo pristatyta Rokiškio Rotary klubo iniciatyva. Rokiškio Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai padovanotos visų Liudo Dovydėno premijos laureatų knygos.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video