Rokiškėnai galėjo stebėti unikalų reiškinį (3)

Pirmadienis, 7.12 val. Rokiškio mikrorajone – įprastinis rytinis sujudimas. Gatvėse ir kiemuose girdėti įnirtingas gremžimo garsas, burzgia šildomi automobiliai. Iš rytinio pasivaikščiojimo su augintiniais, susigūžę nuo žvarbos skuba šunų augintojai. Retas kuris rado laiko kilstelti akis į dangų – mat 7.12 val. pats mėnulio užtemimo pikas.

Laikas stebėti šį unikalų reiškinį – labai palankus. Mat įprastai mėnulio užtemimai vyksta vėlią naktį ir jais grožisi tik užkietėję astronomijos mėgėjai. Tiesa, visu grožiu šiam ypatingam reiškiniui atsiskleisti neleido keli faktoriai. Pirmiausia, oro sąlygos stebėti užtemimą nebuvo labai palankios: naktis, nors šalta ir pakankamai giedra, visgi dangų dengė retoki debesys, katkartėmis užklodami mėnulį. Kitas faktorius – per patį užtemimo piką jau ėmė gerokai švisti. Trečia – miesto šviesos taip pat neleido susidaryti optimalaus vaizdo. Tačiau raudonąjį, vadinamąjį kruvinąjį mėnulį, stebėti buvo įmanoma.

Šis  visiškas mėnulio užtemimas – paskutinysis iki 2022 m. Lietuvoje mėnulio užtemimas prasidėjo maždaug 5.34 min. Ir baigsis vos po kelių minučių – 8 val. 13 min. Visiškas Mėnulio užtemimas įvyko 6:41 val. ir truko maždaug valandą. Geriausiai užtemimas buvo matomas maždaug 7.12 val. Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Europoje bus matomas tik 2022 m. gegužės 16 dieną. Tačiau iki to laiko dar bus dalinių Žemės palydovo užtemimų. Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tik tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria tiksliai vienoje linijoje. Šis mėnulio užtemimas vadinamas raudonuoju, nes mėnulis netampa visiškai nematomu. Tokio užtemimo metu Žemė praskrieja tarp Saulės ir Mėnulio mesdama ant Mėnulio šešėlį ir blokuodama Saulės šviesą. Tuo metu dalis Saulės spindulių prasiskverbia pro Žemės atmosferą ir atsispindėdami ant Mėnulio paviršiaus suteikia jam rausvą spindesį.