Rokiškio rajone planuojama atkurti Sacharos pelkę (3)

Publikuota: 2018-12-31 Kategorija: Aktualijos
Rokiškio rajone planuojama atkurti Sacharos pelkę
Rokiškio Sirena nuotr. /

Valstybinių miškų urėdija pirmadienį pranešė planuojanti atkurti vadinamąją Sacharos pelkę Rokiškio rajone.

Ši pelkė įtraukta į keičiamą urėdijos Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektą. Plane numatyti sprendimai, padėsiantys spartinti pelkės ekosistemos atsikūrimą, gerinti buveinių ekologinę būklę, švelninti klimato kaitą, rašoma pranešime.

88 hektarų plotą užimanti Sacharos pelkė – tai prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, jame buvo gaminamos kurui skirtos durpės. 37 kilometrų ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę. Dėl pažemėjusio pelkės vandens lygio tipingos atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais, teigia urėdija.

Prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, dalyje buvusios nusausintos durpinės dykros atsikūrė augalinė danga, pasižyminti Europos bendrijos svarbos saugomų buveinių bruožais. Aklinuose pelkių kasimo loviuose atsikūrė pelkių augalija, formuojasi ištisinė kiminų danga.

Šiuo metu 44 proc. pelkės dalies dengia degradavusių aukštapelkių buveinės. Maždaug ketvirtadalį pelkės ploto sudaro pelkinių miškų buveinės, o 14 proc. – tarpinės pelkės ir liūnai.

„Planuojame šioje teritorijoje vykdyti biologinės įvairovės palaikymo kirtimus – tai paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir pagerins jos ekologinę būklę. Sausinimo pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai, ypač beržai, taip pat krūmai, spartina durpių klodo skaidymąsi ir išgarina nemažai drėgmės“, – pranešime cituojama Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyriaus vadovė Viliūnė Naureckaitė.

Pasak specialistės, lapuočiais medžiais apaugusi pažeista aukštapelkė praranda kur kas daugiau drėgmės nei atviros aukštapelkės su ištisine kiminų danga, tipingais žoliniais augalais ir puskrūmiais.

Aukštapelkių buveinių atsikūrimą apsunkina ne tik medžių išgarinama drėgmė – mokslininkai nustatė, kad dėl beržų, kaip ir kitų lapuočių bei krūmų, lapų nuokritų mažėja durpių rūgštingumas, o nukritusių lapų danga užklotos aukštapelkėms tipingos samanos bei žoliniai augalai praranda gyvybingumą ir nunyksta.

„Pašalinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą pelkėje, bet ir atkuriant aukštapelkėms būdingas atviras erdves. Tokios erdvės yra itin svarbios retiems pelkių paukščiams perėti“, – sakė Lietuvos gamtos fondo projekto gamtosaugos specialistas, ornitologas Žydrūnas Sinkevičius.

Visoje Sacharos pelkės teritorijoje numatyta iškirsti 32 hektarus sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių. Kirtimai bus vykdomi degradavusios aukštapelkės, taip pat atsikuriančiose pelkinėse buveinėse. Jose paliekami paprastosios pušies pelkinių formų medeliai. Kirtimai turėtų būti įvykdyti iki 2020 metų.

Sacharos pelkės pavadinimas kilo iš maždaug šimto metų senumo istorijos, pasakojančios, jog šioje teritorijoje buvo kilęs gaisras, o degėsius vėjas pustydavo kaip smėlį.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą