Pratybose - įkvepiantis karių ir UAB „Lividė“ bendradarbiavimo pavyzdys (11)

Savaitgalį prastas oras buvo ne kliūtis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariams rengti pratybas Panemunėlio seniūnijoje. Šetekšnose kariai treniravo skyrių tarpusavio veiksmų koordinavimą, rengė pasalas, gerino taktinio judėjimo įgūdžius, pėsčiomis patruliavo senąjį kelią nuo Šetekšnų iki Panemunėlio miestelio. Pasalos pažliugusiuose laukuose, judėjimas bekele per krūmynus ir upokšnius pačių sumeistrautais tiltais, įkyrus lietus ir kiaurai košiantis vėjas vargino pratybų dalyvius. Todėl juos ypač pradžiugino jaunos rajono verslo įmonės - UAB „Lividė“ - dovana: karšta sriuba ir daržovių troškinys. Karius šildė ne tik skanus karštas maistas, bet ir jausmas, kad savo rajono, kurio žmonėms jie pirmiausia ateitų į pagalbą, visuomenei 506-oji kuopa yra svarbi ir reikalinga. „Esame labai dėkingi už šią dovaną. Tikiuosi, kad šis gražus pilietiškumo ir bendradarbiavimo pavyzdys bus užkrečiamas“, - sakė 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas.

Savanoriams nėra prasto oro ir netinkamos vietovės
Savaitgalį 506-oji kuopa vykdė planines pratybas. Šįsyk jos surengtos Panemunėlio seniūnijoje. Taktinio judėjimo, pasalų rengimo ir karių individualių įgūdžių tobulinimui buvo pasirinkti laukai prie Šetekšnų gyvenvietės. Pratybose dalyvavę per 30 rajono karių savanorių buvo padalinti į du skyrius. Pirmajam vadovavo 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas, o antrajam - kuopininkas vyresnysis seržantas Ramūnas Lavinskas.
Kiekvieno skyriaus užduotis: apsupti ir sunaikinti krūmynuose pasislėpusius priešo kariuomenės likučius (jų vaidmenį atliko keli kuopos kariai). Užduotis nelengva: aplink krūmyną - platus plynas laukas, prižėlęs retučių karklų. Tokiame lauke kiekvienas karys - tarsi ant delno, iš toli matomas taikinys. Tačiau 506-osios kuopos savanoriai įrodė, kad jiems nėra neįveikiamų užduočių: jie rado būdų prieiti prie įsitvirtinusių priešo pajėgas imitavusių karių. Mūsiškiai pademonstravo, kaip puolimui pasitarnauti gali ir nedidelis krūmelis, ir keliuko sankasa, ir griovys. Juk karių savanorių stiprybė ir yra detalus vietovės pažinimas, gebėjimas išnaudoti jos privalumus. Kariai slėpdamiesi už nedidelių priedangų, darniai dengdami vieni kitus artėjo prie krūmyne pasislėpusių „priešų“. Atidus savanorių žvilgsnis ir pasigirsta šūksnis: „Priešas ties pirma valanda!“ Akimirksniu visų skyriaus karių ginklų vamzdžiai nukrypo nurodyta kryptimi. Išgirdę, kad juos identifikavo, "priešai" atidengė ugnį. Tačiau darnus puolimas netruko duoti vaisių: "svetimos kariuomenės" likučiai buvo sunaikinti.
Tačiau kariai nepuolė švęsti pergalės: drausmingai, dengdami vienas kitą, jie ėmė trauktis į pradines pozicijas.
Tiesa, savo skyriui kuopininkas R. Lavinskas turėjo keletą pastabų. Jis savo pasiūlymus detaliai pavaizdavo brėžinyje, kurio braižymo lenta pasitarnavo kaimo keliukas. Pastabų sulaukė tie, kurie buvo nekantrūs ir puldami per pusę žingsnio aplenkė kovos draugus. Gebėjimas judėti darnia greta net tokia nepatogia vietove yra labai svarbus: nors puse žingsnio aplenkęs kovos draugus, karys jiems siaurina matymo lauką ir galimą šaudymo zoną. „Lygiuokitės į draugus: gal jie mato priešą, o jūs - ne. Tačiau išlindę į priekį jiems trukdote taikytis“, - sakė kuopininkas.

Dovana sušildė ir pradžiugino
Atakos metu kariams teko ir griovyje su vandeniu slėptis, ir tirpstančiu sniegu padengtoje pievoje šliaužti. Tad nenuostabu, kad po užduoties jie buvo gerokai sužvarbę ir pavargę. Tačiau kario įgūdžiai lavėja nepalankiomis sąlygomis, kai kovojama su šalčiu, drėgme, nuovargiu. O juk prieš akis dar pusantros dienos intensyvių pratybų. Todėl kovinę dvasią gerokai kilstelėjo komanda eiti į apleistą, kažkada „Atžalyno“ kolūkiui priklausiusį pastatą. Net ir toks, išlaužtomis durimis, į kelią žvelgiantis tuščiomis langų akiduobėmis, jis - puiki priebėga kariams. O kur dar džiugi žinia, kad į Šetekšnas kuopos intendantas Gintaras Katelė atvežė UAB „Lividė“ dovanotus pietus: karštą sriubą ir daržovių troškinį. Prie jų bemat nusidriekė karių eilutė. Iš pradžių sriuba ir troškiniu savanoriai gardžiavosi tyliai. Tačiau šiltas maistas kaipmat pakėlė nuotaiką: veiduose pasirodė šypsenos, pasigirdo pokštai ir juokas. Kariai neslėpė džiaugsmo UAB „Lividė“ dovana: gardžios sriubos ir daržovių troškinio buvo tiek, kad užteko ir norintiesiems pakartoti pietus. Beje, troškinį vadinti daržovių galima tik sąlyginai: mėsos jame buvo kur kas daugiau nei daržovių. Toks maistas puikiai tinka kariams - yra sotus ir suteikia daug energijos būsimam žygiui.
Kuopos vadui S. Afanasjevui ši dovana svarbi ne tik dėl to, kad jo vadovaujami kariai skaniai ir sočiai pavalgė. UAB „Lividės“ pasiūlymas paruošti pietus 506-ajai kuopai - gražus pilietiškumo, visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimo pavyzdys. Juk taip nyksta ribos tarp „mes“ ir „jie“, tarp „visuomenė“ ir „kariai“. Juk šie kariai - rokiškėnų šeimų nariai, draugai, kaimynai. Jų veikimo teritorija - mūsų rajonas. Iškilus pavojui, 506-oji kuopa pirmoji gins Rokiškio rajono žmones. Todėl visuomenės dėmesys ir palaikymas kariams ypač brangus ir svarbus.
Beje, tokia dovana kariams - pirmoji. „Mes remiame nemažai organizacijų. Be to, mūsų įmonėje dirba karė savanorė. Todėl ir kilo mintis pasiūlyti paruošti pietus kariams. Labai nustebome, kad esame pirmoji rajono įmonė, kuri pasiūlė kariams pagalbą“, - kukliai apie savo dovaną kalbėjo UAB „Lividės“ atstovė.

Neliko nė ženklo
Pasistiprinus skaniais pietumis, kariams metas kilti į žygį senuoju keliu Panemunėlio miestelio link. Vos pora minučių, ir apleistame pastate neliko nė menkiausios užuominos, kad čia ką tik būta daugiau nei trisdešimties žmonių. Tai neturėtų stebinti: kariai savanoriai nepalieka savo buvimo ženklų: atlikę užduotį jie tiesiog išnyksta be pėdsakų.
Palikę saugią priebėgą kariai išžygiavo keliu. Pakeliui - kiekvienas miškelis ar krūmynas patikrinamas. Vado komanda - ir kariai bemat užėmė kovos pozicijas.
Maždaug pusiaukelėje, prie nedidelio miškelio karių laukė staigmena: vienas vyresniojo seržanto R. Lavinsko vadovaujamo skyriaus karys... tiesiog dingo. Priekyje žygiavęs karys sureagavo akimirksniu: sutartu ženklu be garso sustabdė būrį ir, dengiamas kolegų, kartu su kuopos paramediku nėrė į mišką ieškoti kovos draugo. Pasirodo, pastarajam „pasidarė negera“. Paramedikui suteikus pagalbą, karys kuopos draugams paaiškino „pasveikęs“. Ši žinia pradžiugino savanorius: jei karys nebūtų stebuklingai išgijęs, iš parankinių priemonių - nulaužtų pagalių ir palapinsiaustės - reiktų meistrauti savadarbius neštuvus ir pakaitomis nešti „negaluojantį“ kovos draugą.
Ši imitacija - svarbi pamoka greitai reaguoti į netikėtumus. O pastabusis karys sulaukė kuopos vado S. Afanasjevo ir kuopininko R. Lavinsko pagyrimo.

Malonu susipažinti
Šetekšnose besitreniruojantys, Panemunėlio seniūnijos žvyrkeliais žygiuojantys kariai - neįprastas vaizdas šios seniūnijos gyventojams. Todėl ir Šetekšnose, ir Panemunėlio geležinkelio stotyje, ir Panemunėlyje juos pro langus sekė budrios gyventojų akys. Kaip pastebėjo savanoriai, pirmiausia gyventojai bandė atpažinti, ar čia savi kariai. Keletas drąsesnių, išvydę trispalvius antsiuvus ant rankovių, prisiartino prie karių paklausti, iš kur jie atvyko ir ką jie čia veikia. Kuopos vadas S. Afanasjevas pasakojo, kad vienas interesantų labai nustebo išvydęs antsiuvą su užrašu „Rokiškis“ ant jo liemenės. Pasirodo, dar ne visi rajono gyventojai žino, kad Rokiškyje veikia 506-oji kuopa, kurioje tarnauja rokiškėnai bei kraštiečiai, dirbantys ir studijuojantys didmiesčiuose. „Ką gi, buvo proga susipažinti“, - sakė kuopos vadas.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 506-oji kuopa - gerai žinoma rokiškėnams. Ji gina Rokiškio rajoną ir iškilus pavojui jos kariai bus pirmieji mūsų žmonių gynėjai. 506-osios kuopos kariai žinomi ir gerbiami ir kaip gražių pilietinių iniciatyvų nuolatiniai dalyviai.